Platono urvo alegorija

Pašnekovas 1 Sveiki atvykę į vietą kur bus diskutuojama apie įvairias filosofines idėjas ir dabar išnagrinėsime labai įdomią Platono alegoriją, kuri labai svarbi visiems filosofams. Ta alegorija vadinasi Urvo alegorija.

Savo alegorijoje Platonas prašo mūsų įsivaizduoti grupę kalinių, kurie yra įstrigę požeminiame urve.

Šie kaliniai urve buvo nuo pat gimimo. Kaliniai nugyveno visą savo gyvenimą šiame požeminiame urve ir jų kojos ir kaklai buvo prirakinti taip , kad negalėtų judėti. Už kalinių nugarų degė ugnis, kurios kaliniai negalėjo matyti. Kartais tie, kurie valdė urvą, prieš ugnį laikydavo skirtingus objektus taip, kad objektai mestų šešėlį ant sienos, kurią kaliniai galėjo matyti. Taip pat buvo leidžiami garsai, kad kaliniai girdėtų skirtingus atgarsius pasirodant skirtingiems objektams ant sienos.

Kadangi kaliniai urve buvo nuo pat gimimo jie nepažinojo nieko kito tik šešėlius ant sienos ir jie manė, kad gyvenimas yra šešėliai ir juos lydintys garsai.Kalinių gebėjimai atpažinti tikrovę laikui bėgant gerėjo ir jie net rengė varžybas kas geriausiai atspės koks šešėlis pasirodys netrukus. Geriausiai atspėjantis buvo giriamas ir gerbiamas.

Tačiau vieną dieną vieno iš kalinių grandinės nutrūko ir tada jis pirmą kartą atsistojo. Tada sumišęs dairydamasi aplinkui kalinys pradejo vaikščioti aplinkui ir pirmą kartą pamato laužo liepsną. Jis taip pat pamatė prie ugnies gulinčias marionetes ir pradėjo atpažinti kai kurias lėles, iš šešėlių, kuriuos jis matė ant sienos. Ir dabar kalinys suprato, kad šešėliai atsirado iš tų lėlių. Kalinys tada toliau ėjo ir išėjo iš urvo. Iš karto Saulė apdegino jo akis ir jis užsidengė akis rankomis. Bet pamažu jo akys priprato prie ryškios šviesos ir kalinys pamatė kitokį pasaulį. Pirmą kartą jis pamato saulę, medžius, gyvūnus ir jis suprato, kad iki šiol jis nežinojo kokia buvo tikroji tikrovė. Išlaisvintas Kalinys suprato, kad šešėliai buvo tik atvaizdas realybės, kurią dabar jisai pamatė. Kalinys džiaugsmingai sutiko naujai suvoktą realybę, tačiau jis prisiminė kitus kalinius sėdinčius urve ir nežinančių koks yra kitas pasaulis. Kalinys nusprendė grįžti į urvą tam, kad galėtų papasakoti draugams apie tai ką pamatė ir suprato. Tačiau kiti kaliniai negalėjo suprasti pasakojimo apie kitą pasaulį. Vienintelis gyvenimas, kurį kiti kaliniai žinojo buvo šešėliai ir juos lydintys garsai ir jie negalėjo suprasti nieko kito. Urve buvę kaliniai pradėjo juoktis iš bandančio jiems papasakoti kalinio dėl to, kad pabuvęs saulėje išlaisvintas kalinys pradėjo blogiau matyti urve ir tai buvo kaliniams įrodymas, kad nėra prasmės išeiti iš urvo. Kaliniai net pradėjo grasinti kad nužudys tą, kuris išdrįs palikti urvą.

Taigi ką reiškia ši olos alegorija?

Pašnekovas 2 Ši alegorija sako mums, kad urvas yra mūsų gyvenimo simbolis ir savo tiesas mes grindžiame tik tuo ką matome ir girdime, tačiau gali būti, kad ta tikrovė yra tik šešėliai kažko nepažinto.

Pašnekovas 1 Teisingai. O ką Platonas kalba apie kalinių varžybas?

Pašnekovas 2 Platonas aprašo kalinių varžybas ir laimėtojams suteiktą garbę ir taip parodo, kad pagyrimai tiems, kurie geriau supranta empirinį pasaulį yra beprasmiai.

Pašnekovas 1 Taip, nes pasaulis, kurį suvokia kaliniai yra tik realybės šešėliai ir žinios bei ieškojimai yra svarbiau nei būti lyderiu kažkokiose varžybose.

Pašnekovas 2 Aš sutinku.

Pašnekovas 1 Taigi, tai mus atveda prie kalinio, kuris pabėga iš uolos ir šis asmuo atstovauja filosofą tą, kuris siekia rasti žinių ir nenori visą laiką būti urve, tą kuris žino, kad oloje suvokta realybė yra tik dalis tikrovės, kurią gali suvokti mūsų jutimai.

Kalinys grįžo į olą atgal į tamsą. Jis matė didesnę tikrovę, tai kodėl jis nusprendė grįžti? Todėl, nes norėjo paskleisti žmonėms tai ką jis matė ir norėjo paaiškinti, apie tą tikrovę, kurią jis matė. Bet kaip matėme kaliniai negalėjo suprasti, ko nebuvo patyrę ir išjuokė idėją palikti urvą. Kaliniai net norėjo nubausti tą, kuris bandė išvesti juos iš urvo. Per visą žmonijos istoriją daug puikių žmonių buvo nužudyta, net Platono mokytojas Sokratas, dėl to, kad bandė žmonėms parodyti kitokį pasaulį nei tą kurį žmonės matė prieš savo akis.

Platono urvo alegorijoje galime pamatyti daug bauginančiai panašių sąsajų su mūsų kasdieniu gyvenimu. Tad apsižvalgyk ir įdėmiai pažvelk į mūsų pasaulį. Ar tu nesi kalinys suvokiantis tik tai kas vyksta prieš tavo akis. Ar tu suvoki, kad tikrovė yra tik kažkieno sukurti šešėliai ir yra kita žymiai didingesnė tikrovė. Ar tu pasiruošęs tyrinėti kas yra už urvo ribų ir bandyti suprasti kitą tikrovę?