Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo sukurtas standartizuotas mokslinių straipsnių rašymo formatas. Paprastai moksliniai straipsniai yra suskirstyti į keturias dalis.

Pirmasis skyrius yra „Įvadas“. Šiame skyriuje mokslininkai turėtų aptarti platesnį kontekstą apie savo tyrimo temą ir tai, kaip jų tyrimas atitinka tą platesnį kontekstą. Šis skyrius dažniausiai nėra labai reikšmingas, ir jūs paprastai galite jį praleisti.

Antrasis skyrius yra „Metodas“. Tai yra svarbus skyrius ir visada turėtumėte jį atidžiai perskaityti. Jame aprašoma, ką mokslininkai padarė ir kaip jie tai padarė. Atkreipkite ypatingą dėmesį į tai, kokios buvo tyrimo grupės, kokia buvo intervencija, kokia buvo kontrolė. Ar tyrimas buvo aklas, ar ne? Ir jei taip buvo, kaip jie užtikrino, kad aklumas būtų išlaikytas? Apskritai, kuo kokybiškesnis mokslinis tyrimas, tuo konkretesni tyrėjai tiksliai pasakys, ką ir kaip padarė. Jei jie nėra konkretūs, tuomet ką jie bando slėpti? Pabandykite pamatyti, ar jie padarė ką nors, kas nėra prasminga, ir paklauskite savęs, kodėl. Jei bet kokia manipuliacija verčia jus manyti, jog matote vieną dalyką, kai iš tikrųjų matote ką nors kita, tai dažniausiai atsitinka metodo skyriuje.

Trečias mokslinio straipsnio skyrius yra "Rezultatų skyrius", ir tai yra tas skyrius, kuris visiems labiausiai rūpi. Tai tik gryna lentelė apie tai, kokie rezultatai buvo pasiekti, ir todėl ji yra mažiausiai atvira manipuliavimui, darant prielaidą, kad tyrėjai nesuklastojo skaičių. Istorijoje pasitaikė netikrų rezultatų, todėl reikia žinoti ir saugotis. Tačiau apskritai turime manyti, kad tyrėjai yra sąžiningi. Priešingu atveju visas įrodymais pagrįstos medicinos pagrindas trūkinėja ir mes galime pasiduoti ir nieko nedaryti.

Tiesą sakant, manau, kad dauguma tyrėjų yra sąžiningi. Ir aš manau, kad net farmacijos kompanijos apskritai sąžiningai atstovaus rezultatams (nes tai per daug griautų jų reputaciją, jei jos būtų pagautos tiesiog sugalvojant duomenis). Farmacijos kompanijos daug klysta, kai kalbama apie metodą ir rezultatų aiškinimą, tačiau manau, jog neįprasta, kad jos meluoja, kai kalbama apie rezultatų lentelėse pateiktus surinktus duomenis.

Tačiau dažnai atsitinka viena akivaizdi manipuliacija rezultatais. Aš kalbu apie “vyšnių rinkimą nuo torto” tuo metu, kai baigiamas mokslinis tyrimas. Tai gali atsitikti, kai tyrėjams leidžiama patikrinti savo tyrimo rezultatus, kol jis vis dar vyksta. Jei rezultatai yra daug žadantys, jie dažnai nusrendžia sustabdyti tyrimą tuo metu ir tvirtina, kad rezultatai buvo „tokie geri, jog būtų buvę neetiška tęsti“. Problema ta, kad statistiniu požiūriu rezultatai tampa šiukšlėmis. Kodėl?

Dėl statistinio reiškinio, vadinamo „regresija į vidurkį“. Iš esmės, kuo ilgiau tęsiamas mokslinis tyrimas ir kuo daugiau duomenų taškų surenkama, tuo tyrimo rezultatas yra arčiau tikrojo rezultato. Tyrimo pradžioje rezultatai dažnai svyruos tik dėl statistinės galimybės. Taigi tyrimai pradžioje parodys didesnį poveikį, o pabaigoje - mažesnį.

Šią problemą apsunkina tai, kad jei ankstyvo tyrimo rezultatai rodo neigiamą arba neutralų rezultatą ar net teigiamą, bet nepakankamai teigiamą rezultatą, mokslininkai paprastai tęsia tyrimą, tikėdamiesi gauti geresnį rezultatą. Tačiau kai rezultatas viršija tam tikrą tašką, jie nutraukia tyrimą ir teigia, kad jų gydymas yra labai naudingas.

Taip baigiasi laikas, kai tyrimas nutraukiamas. Štai kodėl planuojama tyrimo trukmė visada turėtų būti paskelbta iš anksto svetainėje Clintrials.gov ir kodėl tyrėjai visada turėtų laikytis numatyto laiko termino ir niekada nežiūrėti į rezultatus, kol tyrimas nebus tęsiamas pagal numatytą trukmę. Jei tyrimas nutraukiamas anksti tam tikru mokslininkų pasirinktu momentu, rezultatai nėra statistiškai pagrįsti, nesvarbu, ką gali parodyti p reikšmės. Niekada nepasitikėkite anksti sustapdyto tyrimo rezultatais.

Ketvirtasis mokslinio straipsnio skyrius yra "Diskusijų" skyrius, ir jį, kaip ir įžangą, dažniausiai galima praleisti. Atsižvelgdami į tai, kokia konkurencinga yra mokslinių tyrimų sritis ir kiek pinigų dažnai gali gauti, mokslininkai pasinaudos diskusijų skyriumi, norėdami parduoti savo tyrimų svarbą, o jei parduoda vaistą, parašys tai, kad vaistas atrodytų taip gerai, kaip galima.

Straipsnio apačioje paprastai bus nedidelis skyrius (mažesniu šriftu nei likusioje tyrimo dalyje), kuriame išsamiai aprašoma, kas finansavo tyrimą ir kokie interesų konfliktai yra. Mano nuomone, ši informacija turėtų būti pateikta dideliu, ryškiai oranžiniu tekstu straipsnio viršuje, nes likusi straipsnio dalis visada turėtų būti skaitoma atsižvelgiant į tai, kas atliko tyrimą ir kokie buvo jo motyvai tai daryti.

Rekomenduoju skaitant mokslinio tyrimo straipsnį sutelkite dėmesį į metodo ir rezultatų skyrių. Įvado ir diskusijų skyrių dažniausiai galima nepaisyti.