Ivermektinas atrastas 1973 m. ir buvo patvirtintas, kaip tinkamas naudoti žmonėms nuo 1987 m. Nuo to laiko panaudota daugiau nei keturi milijardai dozių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija yra įtraukusi Ivermektiną į būtiniausių vaistų sąrašą. Ivermektinas yra vadinamas stebuklingu vaistu dėl savo unikalių saugaus naudojimo savybių ir turimų teigiamų gydymo savybių. Dėl tos priežasties du Ivermektino kūrėjai yra gavę Nobelio premiją medicinos srityje.

Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad Ivermektiną, peniciliną ir aspiriną jungia bendra savybė: visi šie vaistai buvo rasti gamtoje ir pritaikyti žmonių poreikiams.

Ivermektino istorija prasidejo tada, kai Satoshi Omura 70-ųjų pradžioje dirbdamas Kitazato institute pradėjo ieškoti gamtoje antibakterinių vaistų junginių. Satoshi Omura tikėjo, kad iš gamtos galima sukurti daug įvairiausių veiksmingų vaistų. Satoshi Omura surinko tūkstančius įvairiausių dirvožemio mėginių iš skirtingų Japonijos vietų. Vienas pavyzdys pasirodė esąs labai perspektyvus iš dirvožemio, kuris buvo paimtas labai arti Kawana golfo klubo, vos kelios valandos kelio į pietus nuo Tokijo.

Profesorius Omura ir jo komanda sugebėjo išskirti naują organizmą per kultivavimo ir fermentavimo procesą ir sukūrė junginių klasę vadinami avermektinais.

Tuo metu profesorius Omura bei Kitazato institutas turėjo partnerystės sutartį su Merck, todėl gavo papildomų reikalingų išteklių vaisto kūrimui. 1975 m. William Campbell buvo Merck laboratorijos komandos vadovas, kai gavo mėginius iš Kitasato instituto.

Tiriant avermektiną nustatyta, kad jis labai veiksmingas nuo kirminų ir kitų parazitų. Avermektinas buvo 25 kartus efektyvesnis už kitus antiparazitinius vaistus. 1981 metais išleistas vaistas ivermektinas, skirtas komerciškai gydyti gyvūnus, greitai tapo perkamiausiu veterinariniu vaistu pasaulyje. Vaistas buvo toks veiksmingas, kad beveik sunaikino apvaliąją kirmėlę, dažniausiai randamą arklių žarnyne.

Bet visada buvo tikslas sukurti vaistą, kuris būtų tinkamas žmonėms. 1981 m. Merck pradėjo klinikinius tyrimus Senegale. Saugumas buvo svarbiausias prioritetas, todėl klinikiniai tyrimai pradėti su labai maža ivermektino doze. Liga vadinama “upės aklumas” (river blindness) buvo didžiulė problema kelianti socialines ir ekonomines problemas. Nustatyta, kad vienkartinė metinė ivermektino dozė padeda išvengti “upės aklumo” ligos.

1987 m. Merck užregistravo ivermektiną žmonių naudojimui su prekės ženklu Mektazanas.

Merk įkūrėjo George Merk’s filosofija tuomet buvo tokia “Mes stengiamės neužmiršti, kad medicininiai vaistai yra kuriami žmonėms, bet ne pelnui”. Merck sukūrė Mektazano aukojimo programą Afrikos šalims, ir daugiau nei 4 milijardai dozių 49 šalims buvo padovanota. Ivermektino naudojimas parodė, kad vaistas yra ne tik labai efektyvus, bet ir labai saugus. Nustatyta, kad Ivermektino naudojimas yra toks saugus, jog gali būti administruojamas savarankiškai, be jokio papildomo mokymo.

2015 metais Satoshi Omura ir William Campbell buvo apdovanoti Nobelio taikos premija medicinos srityje už Ivermektino sukūrimą.

2019 metais pasaulis pasikeitė. Ir 2021 metų mes vis dar gyvename pasaulyje, kuriame covid-19 virusas įtakoja mūsų visų gyvenimą. Tikriausiai tai yra priežastis, kodėl būtent dabar mes daug kalbame apie ivermektiną. Daugybė tyrimų rodo labai įvairų ivermektino veikimą.

Faktas yra, kad naujos ivermektino savybės buvo pradėtos nagrinėti dar iki 2019 ir naujos savybės buvo nustatytos tyrimų metu. Ivermektinas tyrimų metų demonstravo antivirusines ir priešuždegimines savybes. Ankstyvieji tyrimai rodė potencialą kovoje prieš gripą, zika virusą, maliariją, tuberkuliozę, ŽIV ir kitus virusus.

Dabar pradedamas suprasti visas Ivermektino potencialas, ir daug organizacijų bei atskirų daktarų investavo savo pastangas išsiaiškinti Ivermektino galimybes kovoje su Covid-19.

Dėl savo įvairių veikimo mechanizmų, kurie tik dabar pradedami suprasti, Ivermektinas gali būti naudingas ir ateityje kovoje su įvairiais virusais. Ivermektino istorija dar tik prasideda.