Mattias Desmet - Belgijos Ghent universiteto profesorius ir psichoanalizės departamento dėstytojas. Matias Desmet taip pat turi magistro laipsnį statistinės analitikos srityje.

Covid-19 sukeltą pandemiją galima nagrinėti iš mokslinės pusės, ką mes jau darome porą metų. Tačiau dabar nagrinėsime pandemijos valdymą iš psichologinės pusės.

Kai 2020 pavasarį pradėjau stebėti pandemiją ir į pandemiją vykdomą atsaką, iš karto buvo jausmas, kad daugelis duomenų yra netinkamai interpretuojami ir dėl to daromi netinkami sprendimai. Pavyzdžiui, Imperial College London, [1] kurio statistiniais modeliais remiasi dauguma pasaulio vyriausybių, prognozavo, kad Švedijoje per trumpą laiką mirs 80 000 žmonių dėl Švedijos specifinio (be karantinų) atsako į pandemiją. Tačiau 2020 vasarą mirusiųjų buvo tik 6 000, ir man kaip statistikui tapo aišku, kad duomenys apie Covid buvo labai netikslūs. 2020 liepą turėjo būti visų statistinių modelių peržiūra, tačiau nieko neįvyko ir situacija vystėsi toliau, tarytum pradiniai duomenys buvo teisingi. Taip pat keistai atrodė tai, kad nei viena pasaulio vyriausybė neatliko naudojamų karantino priemonių naudos ir žalos analizės. Tada nuo 2020 liepos pradėjau nagrinėti pandemiją iš psichologo pozicijos ir supratau, kad mes turime reikalą su masių formavimo (mass formation) fenomenu. Dabar man net keistai atrodo, kad tiek daug laiko reikėjo tai suprasti, nes aš pats dėstau Ghent universitete masių formavimo kursą.

Masių formavimas yra metodas, kurį galima naudoti, kai atsiranda galimybė susiaurinti žmonių dėmesio lauką. Tai galima atlikti, kai visuomenėje egzistuoja keturios sąlygos/būsenos:

1. Socialinių ryšių nebuvimas, kai žmonės jaučiasi socialiai izoliuoti.

2. Gyvenimo prasmės nebuvimas.

3. Laisvai sklindančios baimės, kai žmogus net tiksliai nežino, ko bijo.

4. Daug nusivylimo ir agresijos visuomenėje.

Kai šie komponentai susijungia, užtenka parodyti baimės objektą ir galima lengvai sukurti bet kokią strategiją kovai prieš tą nurodytą objektą.

Ir tada, kai žmonės pradeda kovoti su nurodytu baimės objektu, sukuriamas naujas socialinis ryšys, ir vyksta didvyriška kova. Kitaip sakant, atsiranda masė (banda) ir masės (bandos) formavimas. Tuo pačiu atsiranda ir gyvenimo prasmės jausmas. O visa iki tol laisvai sklandžiusi agresija nukreipiama į naują bendrą priešą, t.y. visus tuos, kurie nepasijungia į bandos formavimo strategiją – šiuo atveju į antivakserius.

Kai žmonės gyvena nesuvokdami savo gyvenimo prasmės, jausdami atskirtį nuo sociumo, kaupdami savyje įvairias baimes ir agresiją, tai tada pasidaro labai paprasta suvaryti tuos žmones į bandą, kurią galima panaudoti, kaip atramą, kad ir pačių bjauriausių tikslų siekimui. Mat būdami bandoje, žmonės atranda ir gyvenimo (pseudo) prasmes, ir užsipildo vidines tuštumas, ir atranda, kur nukreipti savo viduje sproginėjančią agresiją.

Dabar gyvename laikotarpiu, kai norima pakeisti demokratiją į technokratinį totalitarizmą. Tačiau bet kokie totalitariniai režimai yra pasmerkti žlugti dėl savo destruktyvios kilmės, ir tik laiko klausimas, kada tai atsitiks. Didžioji problema, su kuria mes dabar gyvename, yra gyvenimo prasmės praradimas. Ir kai šis kylantis totalitarinis režimas žlugs, bus mums visiems galimybė grįžti ir spręsti esminius žmonijos egzistencijos klausimus.