Pavlovo šuo ir propaganda

Ivanas Petrovičius Pavlovas[1] ( 1849m. - 1936 m.) – rusų gydytojas, fiziologas. 1904 m. medicinos Nobelio premijos laureatas.

Pavlovas buvo įsitikinęs, kad elgesys yra sąlygojamas refleksų. Jis atskyrė ir pagrindė sąlyginius (įgytus) ir nesąlyginius refleksus. Žymiausias mokslininko projektas ir tyrimas – vadinamas Pavlovo šuns eksperimentas. Jame remtasi Nobelio premija įvertintomis fiziologinėmis studijomis.

Pavlovas nustatė, kad šuns seilių sekrecijos liaukos seiles išskiria ne ėdimo metu, o jau vos pamačius ėdalą. Jų išskyrimą taip pat gali sąlygoti koks nors dirginimas, pavyzdžiui, skambutis, reguliariai girdėtas prieš pat ėdimą. Tai Pavlovas paaiškino kaip daugkartinį dirginimo pasikartojimą ir vėlesnį sutapimą, kuris susijęs su tolesniu fiziologinių (šiuo atveju – mitybos) poreikių tenkinimu. Nustatyta, kad vėliau pakanka tik kurio nors vieno dirginimo (pavyzdžiui, skambučio) tam, kad seilės būtų išskiriamos. Pavlovas tai pavadino sąlyginiu refleksu.

Sąlyginio reflekso formavimo metodas propagandoje:

• pateikiama informacija apie žmones, kurie tiki/aiškina įvykius, daugumos visuomenės aiškai suprantamus kaip neteisingus. Kaip pavyzdys gali būti žmonės, tikintys bei teigiantys, jog žemė yra plokščia. Plačiai aprašomi šie žmonių teiginiai, kad visi galėtų įsitikinti, jog tikinčių plokščia žeme argumentai nėra pagrįsti šiuolaikinio mokslo žiniomis. Taip suformuojama “kvailų” žmonių grupė.

• sąvoka priskiriama šiai žmonių apibūdinti, tokiems, kaip “plokščiažemiai”, “sąmokslo teorijų gerbėjai” ir pan. Tokių sąvokų aiškinimo veiksmai (Pavlovo šuns atveju - dirginimas) turi būti atliekami daugybę kartų. Atlikus daugybę dirginimų, susiformuoja sąlyginis refleksas,kurį galima naudoti

Suformuoto sąlyginio reflekso naudojimas propagandoje:

• žiniasklaidos priemonė, kuri suinteresuota palaikyti kokį nors požiūrį/produktą/veiksmą, aktyviai propaguoja/reklamuoja norimą požiūrį ir seka informacijos erdvę, ar neatsiranda kokių nors pavojingų nuomonių/reiškinių, kurie sukelia abejones dėl požiūrio/produkto/veiksmo patikimumo ar teisingumo.

• pavojingos alternatyvios nuomonės gali būti “išjungiamos” naudojant sąlyginį refleksą, suformuotą, pvz. apie autoriaus, kurie kelia alternatyvias prieštaraujančias hipotezes. Žmonės, kurie skleidžia alternatyvią informaciją pagal suformuotą sąlyginį refleksą, bus priskiriami “kvailių” arba “priešų”kategorijai.

Kaip apsisaugoti nuo manipuliacijos “sąlyginio reflekso formavimas”:

• suprasti, kad tokie dalykai galimi ir vyksta. Pavojingiausios yra neidentifikuotos grėsmės. Jeigu manipuliavimo sąlyginiais refleksais grėsmė bus sąmoningai suprasta, tai galimybes efektyviai naudoti šį metodą smarkiai sumažės;

• aktyviai stebėti visą informaciją, kuri gaunama, ir analizuoti, ar informacijoje nėra sąlyginio reflekso formavimo ryšių.

• aktyviai stebėti visą informaciją, kuri gaunama ir analizuoti, ar informacijoje nėra sąlyginio reflekso naudojimo požymių.