Piaget kognityvinio vystymosi teorija

Jean Piaget[1] teorija teigia, kad nuo gimimo turime įveikti 4 pažinimo raidos etapus:

Tik perėję visus etapus, kokio amžiaus gali būti kiekvienam labai individualu, galime pasiekti pilną žmogaus intelektą.

1) Sensomotorinio vystymosi etapas: 0–2 metų amžius

Sensomotorinėje stadijoje mes laviname penkis pojūčius: mūsų smegenys nori kuo daugiau matyti, girdėti, užuosti, ragauti ir liesti. Pirmiausia pradedame nuo paprastų refleksų ir netrukus išsiugdome pirmuosius įpročius. Nuo keturių mėnesių mes suvokiame dalykus, esančius už savo kūno ribų, o tada, kai augame, išmokstame daryti dalykus sąmoningai. Svarbiausias etapas yra darbinės atminties, arba Piaget terminais, objekto pastovumo suvokimas. Prieš tai mūsų mama gali parodyti, o paskui paslėpti meškiuką, ir mes manysime, kad jo nebėra. Po to mes suprantame, kad objektai ir toliau egzistuoja, net kai mes jų nematome.

Pradedame viskam smalsauti, norime užuosti gėles, ragauti maistą, klausytis garsų, kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Norėdami sužinoti daugiau, judame. Mokomės sėdėti šliaužioti, stovėti, vaikščioti ir net bėgioti. Dėl to padidėjęs fizinis mobilumas padidina pažinimo vystymąsi. Tačiau mes išliekame egocentriški, tai reiškia, kad pasaulį galime suvokti tik iš savo požiūrio taško.

2) Priešoperacinis etapas: 2–7 metų amžiaus

Šiame etape mąstymas daugiausia skirstomas į simbolių funkcijų ir intuityvių minčių kategorijas. Turime daug fantazijų ir tikime, kad objektai yra gyvi. Kadangi mes negalime taikyti konkrečių pažintinių operacijų, Piaget pavadino šį etapą priešoperaciniu. Mokomės kalbėti ir suprasti, kad žodžiai, vaizdai ir gestai yra kažko kito simboliai. Kai piešiame savo šeimą, mums rūpi ne tai, kaip kiekvieną žmogų pavaizduoti pagal mastelį, o veikiau jų simbolinės reikšmės. Mėgstame vaidinti, o tai leidžia patirti kažką naujo ir daug išmokti.

Maždaug ketverių metų dauguma iš mūsų tampa labai smalsūs ir užduoda daug klausimų – norime žinoti viską. Galima tai pavadinti primityvaus samprotavimo gimimu. Piaget pavadino tai „intuityviuoju“ amžiumi, nes nors mes suprantame, kad turime daug žinių, neįsivaizduojame, kaip jas įgijome. Mūsų mąstymas šiame etape vis dar gana egocentriškas. Manome, kad kiti mato pasaulį taip, kaip mes ir nesuprantame, kad kiti mato pasaulį kitaip.

3) Konkrečios veiklos etapas: 7–11 metų

Šiame etape pagaliau atrandame logiką ir sukuriame konkrečias pažinimo operacijas, pavyzdžiui, rūšiuojame objektus tam tikra tvarka. Vienas iš pavyzdžių yra indukcinis samprotavimas: o tai reiškia, kad jei matome, kad kažkas valgo sausainį, galime padaryti išvadą ir tada apibendrinti. Ir dabar mes gauname „apsaugos“ sąvoką. Suprantame, kad jei apelsinų sultis pilame iš įprastos stiklinės į aukštesnę, kiekis lieka toks pat. Mūsų jaunesnioji sesuo rinksis aukštesnę stiklinę, manydama, kad gaus daugiau. Pagal tą pačią logiką tik dabar galime suprasti, kad jei 3+5 = 8, tai 8-3 turi būti lygus 5.

Mūsų smegenys išmoksta pertvarkyti mintis, klasifikuoti ir statyti konkrečias operacines mentalines struktūras. Pavyzdžiui, dabar žinome, kad galime pakeisti veiksmą, darydami priešingai. Įkvėpti naujų protinių gebėjimų, taikome juos pokalbiuose, veikloje, mokantis rašyti ir mokykloje. Dėl to mes geriau pažįstame save. Pradedame suprasti, kad mūsų mintys ir jausmai yra unikalūs ir nebūtinai sutampa su kitų jausmais. Tai reiškia, kad mes išmokstame atsidurti kito žmogaus vietoje t.y suprasti kitą žmogų.

4) Formalios veiklos etapas: 12+ amžius

Kai tampame paaugliais, galima sakyti, kad pradedame formaliai veikti. Dabar turime galimybę „racionaliai mąstyti apie abstrakčias sąvokas ir hipotetinius įvykius“. Mūsų pažangūs pažinimo gebėjimai leidžia suprasti abstrakčias sąvokas, tokias kaip sėkmė ir nesėkmė, meilė ir neapykanta. Mes formuojame gilesnį savo tapatybės ir moralės supratimą. Dabar taip pat manome, kad suprantame, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, ir dėl to gali tapti labiau užjaučiantys.

Mūsų smegenys dabar gali daryti dedukcinius samprotavimus, o tai reiškia, kad galime palyginti du teiginius ir pasiekti loginį apibendrinimą. Mūsų nauji protiniai įgūdžiai leidžia sistemingai planuoti savo gyvenimą ir nustatyti prioritetus. Ir mes galime daryti prielaidas apie įvykius, kurie neturi ryšio su tikrove.

Dabar taip pat galime filosofuoti ir tiesiog galvoti apie patį mąstymą.

Naujasis mūsų tapatybės jausmas dabar taip pat sukuria egocentriškas mintis ir kai kurie pradeda matyti įsivaizduojamą auditoriją, stebinčią jas visą laiką. Piaget tikėjo mokymusi visą gyvenimą, tačiau tvirtino, kad formalus veiklos etapas yra paskutinis mūsų pažinimo vystymosi etapas.

Jeanas Piaget pirmieji pomėgiai buvo gyvūnai, ir jis paskelbė savo pirmąjį mokslinį darbą apie albinosų žvirblius 1907 m., Kai jam buvo vos 11 metų. 1920 m. jis pradėjo dirbti su standartizuotais intelekto testais. Jis suprato, kad jaunesni vaikai nuolat daro tokias klaidas, kokių vyresni vaikai nedaro. Jis padarė išvadą, kad skirtingo amžiaus vaikai masto labai skirtingai, ir likusį gyvenimą praleido tyrinėdamas vaikų intelektualinį vystymąsi[2].