Temos pristatymas: 

Širdies ir kraujagyslių ligos yra labai plati ir sudėtinga medicinos sritis.

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta ~18 mln žmonių, tai yra dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje [1].

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje. Sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai beveik 2-3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius[2].

Didelė širdies ligų dalis išsivysto dėl įgytų, arba susijusių su gyvenimo būdu, priežasčių, kurių rizikos faktoriai yra koreguojami - ir tikrai ne visuomet medikamentais, nors toks būdas ir ne visiems bei visada yra lengviausias.

I dalis

Koreguojamų rizikos faktorių laipteliai: taigi, kiek įmanoma trumpai apie dislipidemiją ir nemedikamentinę jos prevenciją (čia norėčiau pažymėti, kad, jau esant diagnozuotoms širdies ir kraujagyslių ligoms, nepatariama užsiimti “saviveikla” ir koreguoti medikamemtų, nepasitarus su savo gydytoju - todėl apie medikamentus šio ciklo postuose nebus rašoma ar komentuojama komentaruose).

Pirmiausia, pabandykime atsakyti į klausimą, kuo skiriasi hipercholesterolemija (padidęjęs cholesterolio kiekis kraujyje) nuo hiperlipidemijos (padidėjęs įv. lipidų kiekis kraujyje)?

Hiperlipidemija (dar vadinama "lipidų apykaitos sutrikimu") reiškia didelį lipidų kiekį kraujyje. Jei sergate hiperlipidemija, gali būti padidėjęs šių lipidų kiekis:

• mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, paprastai vadinamo "bloguoju" cholesteroliu,

• didelio tankio lipoproteinų (DTL), paprastai vadinamo “geruoju” cholesteroliu,

• trigliceridų, arba lipidų, kurie kraujyje kaupia “nepanaudotas” kalorijas.

Taip pat mūsų kraujyje yra ir kitų rūšių lipidų dalelių, kaip apolipoproteinas A ir B, kurių padidėjimas paprastai yra susijęs su genetiniais (paveldėjimo) faktoriais.

Taigi, hipercholesterolemija yra hiperlipidemijos pogrupis.

Kas sukelia hipercholesterolemiją?

Yra du hipercholesterolemijos tipai, kurias lemia skirtingos priežastys:

ŠEIMINĖ, arba grynoji, hipercholesterolemija (ŠH) yra palyginti retas genetinis sutrikimas. Ja serga maždaug 1/250 žmonių. Šią būklę lemia genų, atsakingų už MTL cholesterolio šalinimą iš kraujo, mutacijos.

Jei turite šių mutacijų, MTL cholesterolio kiekis kraujyje gali pasiekti pavojingai aukštą lygį. Žmonės, sergantys ŠH, jauname amžiuje gali susirgti vainikinių arterijų liga (dažniausia pasitaikančia širdies liga).

ĮGYTA hipercholesterolemija yra daug dažnesnė būklė. Ji paprastai susijusi su pasyviu gyvenimo būdu ir antsvoriu, stresu, nesveika mityba, kurioje yra daug cukraus, taip pat sočiųjų ir transriebalų vartojimo pertekliumi.

Jei jūsų mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba blogojo cholesterolio, kiekis yra didelis, ir ypač jei turite dar kelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius - jums padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies infarktas ir insultas. MTL cholesterolio ribos žmonėms su skirtingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profiliu yra nurodytos 3-jie ekrano nuotraukoje.

(Čia svarbu pabrėžti, kad mūsų organizmui cholesterolis yra reikalinga “statybinė medžiaga”. Jo yra kiekvienoje ląstelėje, jis dalyvauja įv. hormonų gamyboje bei vitamino D apykaitoje.)

Jūs negalite kontroliuoti genetinių veiksnių, susijusių su hipercholesterolemija. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos GALITE padaryti, kad išlaikytumėte sveiką cholesterolio kiekį kraujyje

Pirmasis hipercholesterolemijos reguliavimo būdas paprastai yra gyvenimo būdo keitimas. Kad to pasiekti, reiktų

• padidinti fizinį aktyvumą,

• koreguoti mitybą,

• mesti rūkyti.

Fizinis aktyvumas ir judėjimas mažina trigliceridų kiekį, didina DTL (“gerojo”) kiekį ir šiek tiek mažina MTL (“blogojo” cholesterolio) kiekį.

Geriausiai kasdien, mažiausiai 3x/sav., bent po 20 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo kardioaktyvia veikla, pavyzdžiui, sparčiu ėjimu, važinėjimu dviračiu, sportu ir plaukimu - to pakanka, bet daugiau irgi nekenkia [3]

Valgydami stenkitės gauti daugiau skaidulinių medžiagų ir daugiau dėmesio skirkite sudėtiniams, o ne paprastiesiems angliavandeniams.

Pavyzdžiui, baltą duoną ir makaronus pakeiskite pilno grūdo produktais. Taip pat skirkite dėmesio sveikiesiems riebalams, kaip alyvuogių aliejus, avokadai ir riešutai, kurie turi organizmui būtinų riebalų, nedidinančių MTL cholesterolio kiekio.

Galiausiai mažinkite cholesterolio kiekį, kurį suvartojate su maistu. Jūsų organizmas gamina visą jums reikalingą cholesterolio kiekį. Sumažinkite daug cholesterolio turinčių maisto produktų, tokių kaip sūris, nenugriebtas pienas ir kiaušiniai, kiekį.

Į savo mitybą taip pat svarbu įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų ir riboti cukrų, sočiuosius riebalus ir transriebalus bei riboti alkoholio vartojimą.

Šalia šių paprastų, nors realiai sunkokai įgyvendinamų pokyčių, savo dietą galima paįvairinti keletu cholesterolio kiekį mažinančių dietos papildų, kurių svarbiausius su įrodytu poveikiu cholesterolio kiekiui kraujyje pabandysiu išvardinti čia

1. RAUDONIEJI MIELIŲ RYŽIAI yra ant ryžių augančių mielių produktas. Kai kuriose Azijos dalyse tai įprasta žmonių mitybos sudedamoji dalis. Kaip papildas jie vartojami įvairioms ligoms, įskaitant padidėjusį cholesterolio kiekį, viduriavimą ir rėmenį, gydyti.

Raudonųjų mielių ryžių veiklioji medžiaga yra junginys, vadinamas monakolinais, kuris blokuoja cholesterolio gamybą. Tai taip pat sudedamoji dalis, esanti vaiste lovastatine. Vartojant raudonųjų mielių ryžių papildus galima sumažinti bendrą cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Kaip ir statinai, raudonieji mielių ryžiai gali turėti šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti virškinimo sutrikimais, rėmeniu ir galvos svaigimu.

Lietuvoje galite rasti vaistinėse[4].

2. BALTŲJŲ GYSLOČIŲ SĖKLOS IR LUOBELĖS, dažnai parduodamas miltelių pavidalu. Jų galima dėti į maistą arba maišyti su vandeniu. Rekomenduojama suvartoti paros dozė yra 10-12 g.

Baltųjų gysločių sėklų luobelių preparatai taip pat parduodami Lietuvos vaistinėse[5]:

3. OŽRAGĖ (CHIA) yra augalas, augantis kai kuriose Europos ir Vakarų Azijos dalyse. Jo mažos rudos sėklos nuo seno naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Yra klinikinių įrodymų, kad su maistu vartojama ožragė gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ožragės galite įsigyti kaip maisto papildą sveikų sėklų arba jų miltelių pavidalu [6]

4. ŽUVŲ TAUKAI

Žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje, tunuose, sardinėse ir ančiuviuose, gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jos gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį ir apsaugoti nuo širdies ligų. Jei su maistu negaunate pakankamai žuvies, galite kasdien vartoti žuvų taukų papildų.

5. ČESNAKAS

Buvo atlikta daug tyrimų apie česnako poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje. Vieni tyrimai rodo, kad česnakų vartojimas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau kiti teigia, kad česnakai neturi jokio poveikio cholesterolio kiekiui mažinti.

Iš tyrimų, kurie parodė, kad česnakai gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, nuomonės dėl veiksmingiausių česnakų rūšių išsiskyrė.

Žaliuose česnakų svogūnėliuose yra medžiagos, vadinamos aliinu. Alliinas, veikiamas oro, virsta sieros junginiu, vadinamu alicinu. Alicinas suteikia česnakams būdingą kvapą. Tyrimais nustatyta, kad alicinas yra naudingas sveikatai, pvz., gali šiek tiek sumažinti MTL cholesterolio kiekį bei šiek tiek - kraujospūdį. Tačiau prisiminkite, kad maisto paruošimo būdas turi įtakos alicino kiekiui.

Ir finale - kaip manote, kaip dažnai reiktų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?

Tikrai nedažnai, bet kartais - verta

Sveikiems žmonėms pakanka kas ~5 metus, dažniau tikrai nereikia - kaip ir tikrai nereikia iki 45-50 metų, jei neturite antsvorio ar galimų genetinių dislipidemijos rizikos faktorių.

Europos Širdies Asociacijos rekomendacijos šia tema [7]