Antras laiptelis širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos faktorių piramidėje - TABAKAS. 

Pagrindiniai tabako vartojimo faktai

Kasmet pasaulyje nuo tabako miršta daugiau kaip 8 milijonai žmonių. Daugiau nei 7 mln. iš jų miršta dėl tiesioginio tabako vartojimo, o apie 1,2 mln. - dėl pasyvaus rūkymo poveikio nerūkantiesiems.

Daugiau kaip 80% iš 1,3 mlrd. pasaulio tabako vartotojų gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

2020 m. tabaką vartojo 22,3% pasaulio gyventojų, 36,7% visų vyrų ir 7,8% pasaulio moterų. [1]

Tendencijas apie tai, kiek 15 metų ir vyresnių ES gyventojų, kurie kasdien rūko cigaretes ES, matote 3-ioje ekrano nuotraukoje [2]. Jos yra džiuginančios, nes rodo, kad daugelyje ES valstybių narių rūkymo paplitimas pastaraisiais dešimtmečiais stabilizavosi arba sumažėjo. Nepaisant to, rūkymas tebėra tarp didžiausių išvengiamų sveikatos rizikos faktorių ES, o jo pasekmės - didelė našta sveikatos priežiūros sistemoms. [3]

NAUJAUSI TYRIMAI RODO, KAD RŪKYMAS ŠIRDŽIAI KENKIA LABIAU, NEI MANYTA ANKSČIAU

Didelio populiacinio Australijoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad tabako rūkymas prisideda didinant net 36 ŠKL potipių riziką [5], o daugelio iš jų, įskaitant išeminę širdies ligą (krūtinės angina ir širdies infarktas), smegenų kraujotakos ligas ir širdies nepakankamumą, riziką padidina bent du - tris kartus. [6]

Paroksizminė (priepuolinė) tachikardija yra tarp neseniai nustatytų su rūkymu susijusių pasekmių. Kaip ir tai, kad esant dabartiniam rūkymo paplitimui, rūkymas lemia didelę ANKSTYVŲ ŠKL atvejų dalį. [5]

2015 m. atlikto "Northwestern Medicine" tyrimo (JAV) duomenimis, labiausiai tikėtina rūkančių žmonių mirties priežastis yra mirtinas širdies priepuolis, insultas arba širdies nepakankamumas, kuris dažnai ištinka be jokių išankstinių įspėjamųjų ženklų. [6]

"Dauguma žmonių žino apie rūkymo keliamą riziką susirgti plaučių vėžiu, tačiau daugelis rūkančių žmonių nesuvokia, kad mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra labiau tikėtina nei mirtis nuo plaučių vėžio", - teigia pagrindinė tyrimo autorė dr. Sadiya Khan, Northwestern University Feinberg School of Medicine medicinos docentė ir Northwestern Medicine kardiologė.

Tai pirmas tyrimas, parodantis, kad rūkantys asmenys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei nuo plaučių vėžio, kuris indikuoja, kad jie dažniau miršta nuo mirtino širdies ir kraujagyslių įvykio BE IŠANKSTINIŲ ĮSPĖJAMŲJŲ SIMPTOMŲ (kaip skausmas širdies plote ar oro trūkumo jausmas krūvio metu, vert.).

Pagrindinės tyrimo išvados:

Daugiau nei 50% rūkančių 40-59 metų amžiaus suaugusiųjų susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Jiems buvo 1,8 karto didesnė tikimybė mirti nuo mirtino širdies priepuolio, insulto ar širdies nepakankamumo be išankstinių simptomų.

Rūkantys jauni vyrai ir moterys daugiau nei du kartus dažniau nei nerūkantieji patyrė mirtiną širdies ir kraujagyslių ligą kaip pirmąjį širdies ir kraujagyslių ligos požymį.

Rūkymas buvo susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu jaunesniame amžiuje ir sutrumpino žmogaus gyvenimo trukmę net ketveriais-penkeriais metais.

"Tai ypač svarbu visuomenės sveikatos požiūriu, nes mūsų tyrime buvo tiriami jauni suaugusieji nuo 20 metų amžiaus, kurių sveikatos būklė buvo stebima dešimtmečius", - sakė pagrindinė autorė, Šiaurės vakarų universiteto kardiologijos docentė dr. S. Khan.

Kartu dirbusi tyrėjų grupė, siekdami įvertinti rūkymo įraką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, apibendrino devynių ankstesnių JAV atliktų tyrimų duomenis. Į analizę buvo įtraukti 106 165 suaugusiųjų nuo 20 iki 79 metų, kurie tyrimų pradžioje nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, duomenys. [6]

2022 m. publikuotame J. Hopkins Bloomberg’o visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkų tyrime nustatyta, kad tabako cigaretes rūkiusiems žmonėms širdies nepakankamumas išsivystė dvigubai dažniau nei tiems, kurie niekada nerūkė. Šis didesnis širdies nepakankamumo dažnis pasireiškė dviem pagrindiniais širdies nepakankamumo potipiais (su sumažėjusią išmetimo frakcija, ir su nesumažėjusia išmetimo frakcija, bet sutrikusia širdies raumens atsipalaidavimo funkcija, kurios metu vyksta širdies kairiojo skilvelio prisilildymas krauju, vert.) ir tyrimo išvados patvirtino, kad cigarečių rūkymas yra reikšmingas abiejų potipių atsiradimo rizikos veiksnys.

Ryšys su rūkymu taip pat parodė "dozės ir atsako" ryšį - didesnio cigarečių skaičiaus per dieną surūkymas ir daugiau rūkymo metų susiję su didesne širdies nepakankamumo rizika. Panašiai, metus rūkyti, širdies nepakankamumo rizika mažėjo ir ilgainiui šis skirtumas didėjo. Apskritai buvę rūkaliai turėjo 31% ir 36% didesnę tikimybę, kad jų širdies išstūmimo frakcija išliks nepakitusi ir sumažės, palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis. [7]

Europos Širdies Asociacijos 2022 m. Kongrese, kuriame teko dalyvauti, metu danų mokslininkai nustatė panašius rezultatus: rūkymas yra susijęs su didesne širdies nepakankamumo rizika, kai širdies raumuo nepumpuoja kraujo taip gerai, kaip turėtų - dažniausiai dėl to, kad yra per silpnas arba mažiau elastingas. Tai reiškia, kad organizmas negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų normaliam jo darbui.

Rūkymo ir širdies RAUMENS (ne kraujagyslių, vert.) struktūros bei funkcijos ryšys nėra iki galo ištirtas. Todėl šiame tyrime buvo nagrinėjama, ar rūkymas susijęs su širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais žmonėms, kurie nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, ir koks yra rūkymo įpročių keitimo poveikis.

Tyrime buvo naudojami 5-ojo Kopenhagos miesto širdies tyrimo, kuriame buvo tiriami širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai ir ligos bendroje populiacijoje, duomenys. Iš viso tyrime dalyvavo 3 874 20-99 metų amžiaus širdies ligomis nesirgę dalyviai.

Dalyviams buvo atliktas ultragarsinis širdies tyrimas, vadinamas echokardiografija, kuris suteikia informacijos apie širdies struktūrą ir jos veikimą. Mokslininkai palygino rūkančiųjų ir niekada nerūkiusių asmenų echokardiografijos rodiklius, atsižvelgdami į amžių, lytį, kūno masės indeksą, hipertenziją, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, diabetą ir plaučių funkciją.

Vidutinis dalyvių amžius buvo 56 metai, 43% jų buvo moterys. Beveik kas penktas dalyvis buvo rūkantis (18,6%), 40,9% dalyvių buvo buvę rūkaliai, o 40,5% niekada nerūkė. Palyginti su niekada nerūkančiaisiais, rūkančiųjų širdys buvo storesnės, silpnesnės ir sunkesnės. Didėjantis rūkymo metų skaičius buvo susijęs su mažesniu perpumpuojamo kraujo kiekiu. Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad rūkymas ne tik kenkia kraujagyslėms, bet ir tiesiogiai kenkia širdies raumeniui.

Gera žinia yra ta, kad šią žalą galima sumažinti metant rūkyti. [8]

ELEKTRONINĖS CIGARETĖS IR ŠKL RIZIKA

Elektroninės nikotino tiekimo sistemos (ENTS) ir elektroninės ne nikotino tiekimo sistemos (ENNTS), paprastai vadinamos elektroninėmis cigaretėmis, yra prietaisai, kuriuose kaitinamas skystis, kad susidarytų aerozolis, kurį vartotojas įkvepia. Juose gali būti arba nebūti nikotino. Pagrindinės tirpalo sudedamosios dalys yra propilenglikolis su gliceroliu arba be jo, ir kvapiosios medžiagos. Elektroninėse cigaretėse nėra tabako, tačiau jos taip pat kenkia sveikatai ir vertinamos kaip nesaugios - nes efektas tiesiog nėra pakankamai ištirtas, dėl ko yra per anksti pateikti aiškų atsakymą apie ilgalaikį jų vartojimo ar buvimo jų poveikyje poveikį.

Vis tik jau dabar žinoma, kad ENTS vartojimas didina širdies ligų ir plaučių sutrikimų riziką. Jos taip pat kelia didelį pavojų juos vartojančioms nėščioms moterims, nes gali pakenkti augančiam vaisiui. [1]

O kaip yra su ČIULPIAMUOJU TABAKU?

Panašu, kad jo poveikis ŠKL rizikai priklauso nuo gamintojo ir gaminimo technologijos: 2018 m. paskelbtos metaanalizės duomenys nustatė  padidėjusią širdies ligų ir insulto riziką tarp JAV čiulpiamojo tabako vartotojų, palyginti su jo nevartojančiais asmenimis. Padidėjusi kraujotakos sistemos ligų rizika tarp Švedijoje pagaminto čiulpiamojo tabako vartotojų nepastebėta. [9]

Ne visiems pavyksta mesti rūkyti vien valios pastangomis. Tam yra sukurta ir pagalbinių priemonių:

- kramtomoji guma su nikotinu [10],

- pleistrai, purškalai ar tabletės su nikotinu [11],

- vaistai, sukeliantys nemalonius pojūčius suklupus ir metant vis viena užsirūkius, tokiu būdu padedantys kovoti su psichologine priklausomybe [12].

Pasitarkite su savo gydytoju, kuri iš jų labiausiai tiktų jums.

Remiantis aukščiau išvardintais faktais, mano išvada gana trumpa ir paprasta: tabako rūkymas yra labai naudingas jo produktų gamintojams, bet tikrai ne jų vartotojams.