AR TAI PAŽANGOS PASAULIS?

Iš pirmo žvilgsnio, žmogaus sukurtas įrankis, suteikiantis galimybę bezdžionei mintimis valdyti žaidimų kompiuterį [1], gali atrodyti didžiulis šuolis pirmyn žmonijos raidos cikle, tačiau susiduriame su itin kompleksišku ir sudėtingu klausimu - ar kiekviena technologinė naujovė, vien dėl savo technologinio sudėtingumo ir pranašumo prieš kitus, panašią funkciją atliekančius prietaisus, automatiškai nulemia raidos progresą?

Nepaisant gyvenimą apimančių detalių ir jų tarpusavio sąveikų įvairovės, įsivardindami savo būseną, sąmoningai neskaičiuojame sudėtingų lygčių, kad galėtume įvertintinti viduje išgyvenamus potyrius. Iš esmės gana greitai kiekvienas bent apytiksliai galime įsivardinti, ar gyventi yra malonu, ar esame laimingi, tik išgirdus klausimą. Taip pat šis atsakymas gali kisti priklausomai nuo aplinkybių - vienos jų sutartos, kitos nulemtos gamtos. Visuotinai sutarta, kad po artimo žmogaus mirties yra gedima, o gimimas šeimoje yra švenčiamas. Nulemtų aplinkybių pavyzdys galėtų būti mūsų jutimai - patirdami šaltį ilgainiui pradėsime jausti diskomfortą. Tai yra keli iš daugelio aspektų, kurie gali nulemti asmens suvokiamą gyvenimo patyrimą. Nors mirus artimam asmeniui ar sušalus įvardinti kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip yra nesudėtinga, tačiau visų patiriamų kintamųjų suvokti neįmanoma, o mūsų būsenos ir elgesys yra neatsiejamas nuo aplinkos detalių visumos, kiekvieną akimirką formuojančios patiriamos akimirkos suvokimą.

Kitas svarbus aspektas, kad savo patyrimą žmogus vertina pagal jam suprantamas aplinkybes. Tinkamas pavyzdys, paaiškinantis reiškinį galėtų būti toks: “Mokindamasis piešti vaikas stengiasi neišlysti už linijų, nes jo supratimu, tai yra kokybiško darbo atspindys ir save vertina pagal tai, kaip jam pavyko atlikti šią užduotį, priklausomai nuo to kiek kartų ir kaip smarkiai spalvinant buvo peržengta kontūrų riba. Tačiau vaikas tuo metu dar nežino, kad yra itin žinomų ir vertinamų dailininkų, kurie tapo ir piešia specialiai peržengdami kontūrus arba jų visai nenaudodami. Šios žinios galėtų kardinaliai pakeisti vaiko suvokimą, savęs vertinimą ir su tuo susijusius patyrimus.”

Kadangi yra aibė dalykų, kurių mes nežinome, mokslininkai atlieka tyrimus ir bando ieškoti ryšių tarp įvairių aplinkos veiksnių, tokiu būdu sukurdami galimybę pažinti daugiau mus veikiančių, gyvenime pasitaikančių, reiškinių. Vienas jų - naudojimasis įvairiais elektroniniais prietaisais. Tai gali būti kompiuteris, išmanusis telefonas, televizorius ar kt. Nors šių įrenginių tiesioginę paskirtį žinome, tačiau jų veikimo pasekmės mūsų gyvenimo patyrimui, vis dar tiriamos. Šioje vietoje atsimušame į daugialypį klausimą, o prieš jį atsakant, reikėtų apsibrėžti, kaip galime įvertinti kuomet mūsų gyvenimai iš tiesų įgauna vertę. Ar vertė yra subjektyviai vertinamoje būsenoje ar objektyviai suskaičiuojamoje pažangoje? Galima kelti diskusiją argumentuojant, kad vienas nuo kito yra neatsiejami, nes net ir pirmykščiai žmonės pamažėlę išradinėjo įrankius, sukūrusius galimybę medžioti patiems, termiškai apdoroti maistą ir pasislėpti nuo lietaus, vėjo ir kitų gyvūnų, tačiau kad įrankių gamybai įtakos turėjo noras būti pažangesniems yra tik prielaida, nes jų naudą tuometiniai žmonės galėjo pastebėti netyčia, tačiau ši prielaida gana stipri, nes net ir įvykus netyčiniam atradimui, įrankiai nebūtų tobulinami, kad geriau atliktų savo funkciją, ko pasekoje palengvintų kasdieninių darbų prosesus. Tačiau mes niekada nesužinosime ar išradę kažką naują, jie tapo laimingesni, taip pat negalime sužinoti ar jie patys įvardintų, kad atradimai jų gyvenimą padarė vertingesniu.

Kadangi gyvenimo vertės suvokime nepasistūmėjome, pabandykime dar kartą.

Nepaisant vis labiau įtraukiančių prietaisų ir įrenginių, kurie turėtų daryti darbus už mus, kad turėtumėm daugiau laiko, jį neretai skiriame kitam prietaisui ar jo sukurtomis galimybėmis kažką patirti, bet šiuo atveju kviečiu stabtelti ir pamėginti prisiminti kas gyvenime įsiminė labiausiai. Iš karto pamėginsiu atspėti. Tuose prisiminimuose dalyvavo kiti asmenys arba gilūs vidiniai savęs išgyvenimai, nepaisant to, ar prisimenate malonius dalykus, ar ne, bet esu beveik visiškai tikras, kad giliausi prisiminimai buvo tie, kuriuos patyrėte esant tikram kontaktui su kitu žmogum arba savimi - ne su prietaisu.

Gyvenimas yra laikas, kuris kiekvieną akimirką mūsų patirtį užpildo vis naujais prisiminimais. Tuos, kurie reikšmingi mažiau, mes tiesiog užmirštame. Tad kalbant apie gyvenimo ir pažangos vertę, galime išlikti absoliučiai subjektyvūs ir vertinti savo patyrimą individualiai, pagal tai kiek, ką, kaip prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Atmintis tampa gyvenimo patyrimo vertės pagrindu. Žinoma gali kilti minčių dėl patiriamų transcendentinių [2] būsenų, kuriose atmintis tiesiogiai nedalyvauja, bet tokiu atveju norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visos patiriamos būsenos yra tik dėl patirto gyvenimo ir atminties, kuri reikalinga tiek mokantis vaikščioti ar kalbėti, tiek siekiant supratimo, kas yra žalinga kūnui, tiek įvertinant paties kūno reikšmę gyvenimui ir mokantis patirti jau minėtas transcendentines būsenas. Puikus gyvenimo išnykimo pavyzdys nesant atminčiai - alzhaimerio liga [3]. Žinoma galima būtų sakyti, kad tuomet žmogus patiria aukščiausią išsilaisvinimo būseną, nes nebėra prisirišęs, nei prie praeities, nei prie ateities - gyvena akimirkoje. Tokiu atveju priminčiau, kad jeigu žmogus gyvas, sąmonė yra prisirišusi prie kūno ir būtent šis prisirišimas toliau kūną ir žudo, o jei žudo gyvenimą patiriantį kūną, tuomet jo vertės nebelieka, nes nėra kam jį patirti. Čia vėl galima būtų kelti diskusiją dėl to, kad būtent prisirišimas prie tariamos vertės mus įkalina ir jos nebuvimas yra tikros laimės pagrindas, šios diskusijos baigtis galėtų visą šį tekstą akimirksniu paversti bereikšmiu, todėl šį kartą priimkime, kad visa tai, ką jau perskaitėte ir galbūt skaitysite, gali būti reikšminga tik tiek, kiek reikšminga jūsų sukurtoje pasaulėžiūroje.

Galimybė subjektyviai įvertinti gyvenimo vertę dėl savo specifikos yra svarbus reiškinys žmogaus, kaip asmens formavimuisi, nes dinamiška, nuolat kintanti ir neapibrėžta riba, sukuria vidinę terpę individualiam savęs patyrimui ir mokymuisi, nepatiriant spaudimo iš išorės. Reiktų paminėti, kad išoriniai veiksniai gyvenimo vertės suvokimui turi didžiulę reikšmę, tačiau būtent dėl aplinkos nestabilumo turime beribį galimybių spektrą, kuris gali kisti kiekvieną akimirką kartu išlikdamas tos pačios sąvokos ribose.

Šį kartą išsiplėčiau mėgindamas paaiškinti subjektyvią gyvenimo vertės prigimtį, o užbaigsiu keliais faktais, kuriuos galime kiekvienas asmeniškai įvertinti ir pamėginti sau atsakyti kas yra pažanga?

Apžvalginiame moksliniame straipsnyje, publikuotame 2020 metų rugsėjo mėnesį, kurio metu atrinktų 186 tyrimų, atliktų Amerikos ir Europos populiacijose, išvadose buvo teigiama, kad laikas praleistas prie ekranų, vaikams ir paaugliams iki 18 metų, gali būti reikšmingas jų psichinės blogėjimo sveikatos kriterijus, o buvimas gamtoje yra nuvertinta priemonė, galinti veikti prevenciškai [4]. 2021 m. vasarį buvo paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė stiprų ryšį tarp depresijos ir mobiliojo telefono naudojimo tarp kolegijos studentų [5]. Nors abiejų tyrimų metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, tad gali būti ir taip, kad ne telefonas ir ekranai blogino psichinę sveikatą, o asmenys tiesiog patirdami neigiamus išgyvenimus buvo labiau linkę naudotis telefonais ar kitais ekranus turinčiais prietaisais - kompiuteriu, televizoriumi. Nors priežastinio ryšio ir nežinom, tačiau aišku tai, kad buvimas gamtoje vidinę būseną veikia teigiamai. Taip pat paminėti reiktų ir tai, kad saikingas prietaisų naudojimas turi ir teigiamų aspektų. Dabar mes kaip niekad lengvai galim susisiekti vieni su kitais ir planuoti susitikimus, smarkiai prasiplėtė kūrybos priemonių spektras, o technologijos iš tiesų palengvina gyvenimą ir duoda mum daugiau laiko juo pasimėgauti. Tik klausimas kur tą sutaupytą laiką nukreipiam.

Na ir visai pabaigai palieku jus su vizualine medžiaga, teiginiu ir vieta pamąstymui.