TYRIMO MEDŽIAGA: PRECEDENTAI. VIDEO SU VERTIMU

Vertimas:

Aš iš tikrųjų esu dr. Robertas Epšteinas. Svarbiausias dalykas, kurį jums reikia žinoti apie mane, yra tai, kad aš esu penkių nuostabių vaikų tėvas. Kaip bebūtų, aš taip pat esu psichologas Amerikos elgesio tyrimų ir technologijų institute. Visą savo suaugusiojo gyvenimą buvau centro centro kairysis, bet aš labiau vertinu savo šalį ir demokratiją nei bet kurią partiją ar kandidatą.

Štai kodėl šiandien kalbu. Aš noriu paaiškinti, kodėl „Google“ kelia rimtą grėsmę demokratijai, ir kaip stebėjimo sistemos gali apsaugoti mus nuo tokių kompanijų kaip „Google“, ir kaip Kongresas gali nedelsdamas nutraukti pasaulinę „Google“ paieškos monopoliją. Mano planas nutraukti tą monopoliją buvo paskelbtas vakar „Business week“ žurnale. Pagarbiai prašau, kad mano straipsnis būtų įrašytas į Kongreso protokolą, kuris pridedamas prie visų mano liudijimų.

Senatorius Tom Cruez: Straipsnis bus pridėtas be prieštaravimų.

Aš esu mokslinių tyrimų psichologas beveik 40 metų. Nuo 1981 m. turiu Harvardo universiteto daktaro laipsnį ir daug dirbu dirbtinio intelekto ir kitose srityse. Kai kurie mano tyrimai buvo skirti „Google“, kompanijai, kuri turi galimybes ir precedento neturinčius sugebėjimus manipuliuoti 2,5 milijardo žmonių mąstymu ir greitai tokių žmonių bus virš keturių milijardų.

Parašiau straipsnių apie „Google“, skirtą „Time Time“ žurnalui „USA Today“, taip pat „Daily Caller“ ir netgi Rusijos „Sputnik“ naujienoms. Aš kreipiuosi į įvairias auditorijas, nes manau, kad „Google“, ir mažesniu mastu „Facebook“, keliamos grėsmės yra tokios rimtos, kad visi turi apie jas žinoti.

Mano tyrime yra trys nerimą keliančios išvados, kurios atitinka aukščiausius mokslinio vientisumo standartus. 2016 m. „Google“ paieškos algoritmas greičiausiai paveikė neapsisprendusius rinkėjus taip, kad Hillary Clinton, kuriai aš pritariau, gavo papildomai mažiausiai 2,6 milijono balsų.

Aš tai žinau, nes iki rinkimų dienos išsaugojau daugiau nei 13 000 su rinkimais susijusių paieškų, o „Google“ paieškos rezultatai buvo gerokai šališki sekretorės Clinton naudai. Žinau pasikeitusių balsų skaičių, nes atlikau dešimtis kontroliuojamų eksperimentų, kurie matuoja nuomonių pasikeitimą, kai paieškos rezultatai yra ne objektyvūs.

Šį nuomonės pasikeitimą vadinu paieškos variklio manipuliavimo efektu, kurį pirmą kartą paskelbiau leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ 2015 m. Šališki paieškos rezultatai gali lengvai pakeisti neapsisprendusių rinkėjų nuomonę ir balsavimo nuostatas iki 80 proc.įvairiose grupėse, nes žmonės aklai pasitiki aukštesnio rango paieškos rezultatais, o ne žemesniais, ir tai , atrodo, yra ypač pavojinga įtakos forma.

“Tokia įtakos forma veikia pasąmonės lygmenyje ir valdžios institucijoms taip pat nepaliekama popierinio pėdsako ir galimybės atsekti”. Tai citata ar frazė, kurią rasite vidiniuose el. laiškuose, kurie neseniai nutekėjo iš „Google“. Aš dabar studijuoju septynias tokias manipuliacijas, ir skirtingai nuo reklaminių skydelių ar tų rusiškų skelbimų kurios yra nematomos ir nekonkurencingos nes jas kontroliuoja didžiosios technologijų kompanijos. Rinkimų dieną 2018 m.priminimas apie balsavimą, kurį „Google“ rodė savo pagrindiniame puslapyje, vienai politinei partijai suteikė mažiausiai 800 000 balsų daugiau nei kitai partijai. Tas priminimas nebuvo viešoji paslauga. Tai buvo manipuliacija balsais trys savaitės iki 2018 m. Rinkimų. Šališkumas „Google“ paieškos rezultatuose galėjo perkelti septyniasdešimt aštuonis milijonus balsų, paskirstytų daugelyje rasių, vienos politinės partijos kandidatams.

Šis skaičius pagrįstas mano 2018 m. stebėjimo sistemos užfiksuotų duomenų šališkumu, kuris išsaugojo daugiau nei 47 000 su rinkimais susijusių paieškų, kurias atliko įvairios rinkėjų grupės iš Amerikos.

Aš žinau, kaip sustabdyti dideles technologijų kompanijas, ir tai atvedė prie stebėjimo sistemų ir vakar paskelbto pasiūlymo. 2015 m. Misisipės generalinio prokuroro telefono skambutis paskatino mane pradėti daugelį metų trunkantį projektą, kurio metu 2016 metų pradžioje išmokau užfiksuoti trumpalaikę internetinę patirtį. Aš įdiegiau sistemą, kuri leido mano komandai , gavus žmonių leidimą, pažvelgti jiems ’’už nugarų’’, kai vykdė paieškas internete.

Aš įdiegiau sudėtingesnę sistemą 2018 m. Ir dabar renku lėšas, kad 2021 m. sukurtume daug išsamesnes visapusiškas sistemas, kurios leis mums greitai sugauti ir pastebėti didelių technologijos kompanijų manipuliacijas.

Kai „Facebook“ šališkai vertins naujienų srautus arba kai „Twitter“ slopins Ann Coulter ar Elizabeth Warren siunčiamus tweetus, ši sistema turi būti sukurta taip, kad stebėtų didelių technologijos kompanijų galimas manipuliacijas.

Jei visos šios įmonės palaiko tą patį kandidatą, jos turės galią perkelti 15 milijonų balsų tam kandidatui.

Leisti didžiosioms technologijos kompanijoms išsisukti iš pasąmonės manipuliavimo tokiu mastu, reikštų, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai bus beprasmiški.

Pagaliau apie vakarykštį straipsnį. Kongresas gali greitai nutraukti pasaulinę „Google“ paieškos monopoliją, paskelbdamas didžiulį „Google“ paieškos indeksą. Duomenų bazė, kurią įmonė naudoja paieškos rezultatams generuoti, turi būti vieša, prieinama visiems, kaip 1956 m. Sutikimo dekretas privertė AT&T dalytis visais savo patentais.

Tiek įstatymuose, tiek „Google“ verslo praktikoje yra precedentas, pateisinantis šio žingsnio atlikimą, kuris vėl padarys internetinę paiešką konkurencingą ir labai sumažins „Google“ galią visame pasaulyje.

1961 m. Eisenhoweris perspėjo apie galimą technologinio elito, kuris valdytų viešąją politiką be žmonių sąmoningumo, iškilimą. Tai dabar egzistuoja ir jūs turite nustatyti, ką dabar mes su tuo darysime.

Demokratija, tokią kokią mes iki šiol suprantame ir turime, negali išgyventi prie dabartinių didelių technologinių kompanijų turimų galių. Laukiu jūsų klausimų.