AKTUALU? RIMTAI?

Kas yra aktualu? Kodėl tai aktualu? Kam yra aktualu?

Taigi, kas yra aktualu? Aktualu yra tai, kas tiesiogiai įtakoja individo jausmus dabar arba ateityje ir individas į tai turėtų reaguoti. Turėtų, tai nebūtinai reiškia, kad reaguoja arba savąją reakciją išreiškia. Kodėl? Aktualumas turi laipsniškumą.

Neaktualu-manęs tai niekaip neįtakoja dabartyje, neturiu jokios patirties ir nenumatau įmanomų pasekmių, kurios galėtų turėti įtakos ateityje. Mažai aktualu- manęs tai niekaip neįtakoja dabarty, bet turių žinių apie reiškinį ir/ar turiu asmeninės patirties praeityje, kurią įmanoma projektuoti į ateitį. Aktualu-tai įtakoja mane dabartyje, tai įtakojo mane praeity, projektuoju, kad įtakos ir ateity. Hiperaktualu-tik aktyvus ir operatyvus sprendimas gali išgelbėti mane nuo neišvengiamos katastrofos, tariamo gėrio ar potencialo praradimo, kuris jau įvyko, vyksta ir neišvengiamai vyks ateityje.

Tai yra vidinė aktualizacija, kitaip sakant-savijauta. Aktualumas gali įgauti išorinę išraiška ir tapti grupine emocija, kai individai esantys panašios savijautos būsenoje susiburia ir papildomai aktualizuoja jausmus naujom prasmėm, priskiriant faktus ar reiškinius stiprinančius emocinę atmosferą. Kitaip sakant-papildomai aktualizuojama plečiant pritaikymo sritį/imtį. Šiame etape aktualizacija gali peraugti į atstovavimą. Tam būtina kritinė masė pajėgių, aktualizuotų individų, kurie deleguotų grupinės emocijos „demo versiją“ lobistams, kurių tikslas hiperaktualizuoti/utruoti-pasiekti maksimalią sklaidą maksimaliai išplėčiant imtį. Kitaip sakant-pasitelkiant viešųjų ryšių ir marketingo technologiijas pasiekti norimą rezultatą. Neatitrūkstant nuo inicijuotos emocijos, kaip įmanomai stipriau pririšant prie tam tikro sprendimo būdo, kaip vienintelio efektyvaus metodo/argumento. Ko pasekoje turime minimum dvi atskiras grupes aktualizuotų individų, kurie yra skirtingai aktualizuoti pradinės emocijos perspektyvoje ir bendrai aktualizuoti procese. Siekia skirtingų tikslų tame pačiame vektoriuje. Vienų aktualizacija-pradinė emocija, kitų-resursas skirtas emocijos įgyvendinimui.

Emocijos sklaidos aktualizacija įgauna tam tikrą autonomiją (tampa savaime besidauginančia struktūra). Atsiranda prielaidos įvairių asociuotų naudų aktualizacijai, kurios neturi jausminių sąsajų su pradine emocija. Kuo daugiau resurso skiriama aktualizacijai, tuo daugiau papildomo resurso sukuria sklaida, kuri sudaro prielaidas emocijos masiniam aktualizavimui. Atsiranda „trendai“ ir atitikimas jiems. Atsiranda grupės individų su panašiomis emocijomis, kurių prigimtys nebūtinai analogiškos, tik išraiška panaši ar identiška. Taigi, turime įvairiausios prigimties emociją ir aktualizuotą, unifikuotą sprendimo būdą bei aibę į tariamą blogį motyvuotų individų.

Jaučiuosi blogai nes: neturiu norimo darbo, resursų, galimybių... ir dėl to kalti: žydai, gėjai, vyrai, kitos rasės, kapitalizmas... viskas į ką buvo orientuota aktualizacijos sklaida. Ko pasekoje sudaromos idealios sąlygos visuomenės susiskaldymui, nes sprendžiami unifikuoti padariniai maksimaliai nutolus nuo individualių priežasčių.

Tokios mintys iškilo perskaičius „Stambulo konvenciją“ bei matant dalies politikų ryžtą dirbtinai sukurti „saugią“ viešąją erdvę ir „tolerantišką visuomenę“.