Mokymas per tarpininkavimą

Feuersteinas[1] tikėjo, kad kiekvienas gali padidinti savo gebėjimą mokytis pasitelkdamas žmogaus tarpininkavimą. Jis išskyrė tiesioginį ir netiesioginį mokymąsi ir tai, ką tai reiškia besimokančiojo gebėjimui suprasti naują informaciją. Po kruopštaus stebėjimo jis sukūrė savo dinaminio vertinimo ir kognityvinės intervencijos metodą.

Intelektas nėra fiksuotas bruožas, nes kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, kilmės ar negalios, gali pagerinti savo pažinimo gebėjimus. Raktas, kad tai įvyktų sėkmingai, yra žmogaus tarpininkavimas.

REUVEN FEUERSTEIN

Ši idėja remiasi Reuveno Feuersteino teorija, psichologas, dirbęs su vaikais, atvykusiais į Izraelį kaip imigrantai iš Šiaurės Afrikos bendruomenių šeštajame dešimtmetyje. Norint nustatyti jų vietą mokykloje, vaikams buvo atlikta daugybė vertinimų, įskaitant IQ testus.

Vertindamas Feuersteinas pastebėjo, kad kai kurie vaikai naują užduotį išmoko labai lengvai, kiti – ne. Atidžiau panagrinėjęs, jis suprato, kad pirmoji grupė buvo užauginta aplinkoje, palankioje vietos kultūros perdavimui iš kartos į kartą. Kitaip tariant, jų protai buvo gavę pakankamai tarpininkaujančio mokymosi patirties. Antroji grupė buvo atimta iš savo pirminės kultūros ir nepatyrė tokio natūralaus mokymosi.

TIESIOGINIS IR NETIESIOGINIS MOKYMASIS

Feuerstein tada sukūrė savo metodą ir pradėjo skirtis dviejų tipų mokymasis: tiesioginis ir netiesioginis. Vaikai, kurie patiria tik tiesioginį mokymąsi, gali niekada neišnaudoti viso savo potencialo. Vaikai, kurie taip pat mokosi netiesiogiai, gali.

Siekiant padėti vaikams, kuriems neteko netiesioginio mokymosi patirties, pasitelkiamas tarpininkavimas. Tarpininkas kuruoja mokymosi kelionę, parenka prasmingą medžiagą, sužadina vaiko smalsumą, teikia paguodą ir grįžtamąjį ryšį.

Palaipsniui vaikas įsisavina šią vadovaujamą patirtį ir įgyja galimybę tarpininkauti, o tai sustiprina tiesioginį mokymąsi. Kitaip tariant, tarpininkavimas sustiprina kognityvinį modifikavimą ir dėl to vaikas mokysis veiksmingiau – tai yra intelekto esmė.

DINAMINIS VERTINIMAS IR KOGNITYVINĖ INTERVECIJA

Remdamasis šiomis išvadomis, Feuersteinas sukūrė pažinimo pažangos dinamišką vertionimą ir kognityvinės(pažinimo) intervencijos metodą.

Dinaminis vertinimas skirtas kieno nors mokymosi potencialui įvertinti pagal pažangą, kurią jie padarė tarpininkaujant.

Kognityvinės intervencijos programa suteikia vaikams ir suaugusiems knygų, įrankių ir medžiagų, kurios pagerina jų problemų sprendimo įgūdžius. Šis metodas taip pat žinomas kaip mokymo instrumentinis papildymas.

FEUERSTEIN METODAS ŠIANDIEN

Feuersteinas toliau dirbo su šimtais vaikų ir sugebėjo užfiksuoti dramatiškus gebėjimų pagerėjimus tarp tų, kuriems buvo intensyviai pasitelkiamos pažinimo strategijos. Net vaikai, kurie buvo laikomi labai atsilikusiais, galiausiai pateko į bendrojo lavinimo mokyklas ar universitetus.

Šiandien dešimtys tūkstančių mokomi naudojant Reuven Feuerstein metodus. Pedagogams jis paliko tokį patarimą: „Jei nesate pasiruošę pažvelgti į savo mokinių stipriąsias puses, nelieskite jų trūkumų“.