Sokratas[1]  - senovės graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs Atėnuose. Vienas žymiausių pasaulio filosofų 

Sokrato požiūrį į demokratiją galima apibūdinti kaip sudėtingą ir kritišką. Nors jis pripažino demokratijos, kaip valdymo sistemos, vertę, jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimų jos trūkumų. Sokratas tikėjo individualios ir kolektyvinės išminties svarba. Jis tvirtino, kad tikros žinios ir supratimas turėtų lemti valstybės priimamus sprendimus. Tačiau jis pastebėjo, kad demokratinėje visuomenėje valdžia dažnai buvo daugumos rankose, kuri gali neturėti reikiamos patirties ar išminties, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus.

Sokratas kritiškai vertino demokratinių visuomenių tendenciją teikti pirmenybę daugumos nuomonei ir troškimams, o ne tiesos ir teisingumo siekimui. Jis manė, kad sprendimai turi būti pagrįsti protu ir objektyviais standartais, o ne populiaria nuomone. Jo nuomone, demokratinę sistemą gali nesunkiai sugadinti demagogai, išnaudojantys masių nežinojimą ir išankstines nuostatas asmeninei naudai. Nepaisant abejonių, Sokratas pripažino, kad demokratija suteikia piliečiams tam tikrą laisvę ir dalyvavimą, leidžiančią jiems užsiimti viešaisiais reikalais ir reikšti savo nuomonę. Jis pabrėžė atviro dialogo, kritinio mąstymo ir savęs patikrinimo, kaip esminių sveikos demokratijos sudedamųjų dalių, svarbą.

Apskritai Sokrato požiūriui į demokratiją buvo būdinga įtampa tarp jo žavėjimosi asmens laisve ir susirūpinimo dėl galimų spąstų sistemos, kuri teikia pirmenybę populiariajai nuomonei, o ne žinioms ir racionaliam sprendimų priėmimui.

Norint dabartinėje visuomenėje įgyvendinti Sokrato idėjas apie balsavimą, pagrįstą įgūdžiais, reikėtų gerokai pakeisti požiūrį į demokratines sistemas. Štai keletas pasiūlymų, kaip būtų galima įtraukti kai kuriuos Sokrato principus:

• Išsilavinimas ir žinios: Sokratas pabrėžė žinių ir išminties svarbą priimant sprendimus. Norėdami įgyvendinti šią idėją, galėtume sutelkti dėmesį į švietimo sistemų tobulinimą, skatinantį kritinį mąstymą, pilietinį įsitraukimą ir gilesnį socialinių, ekonominių ir politinių problemų suvokimą. Gerai informuoti piliečiai labiau linkę priimti pagrįstus sprendimus.

• Kvalifikacija ir kompetencija: Sokratas manė, kad sprendimus turi priimti asmenys, turintys atitinkamą patirtį. Vienas iš būdų būtų nustatyti minimalius kvalifikacijos arba žinių reikalavimus, kad būtų galima balsuoti tam tikrais sudėtingais ar specializuotais klausimais. Pavyzdžiui, prieš balsuodami asmenims gali tekti išlaikyti egzaminą arba dalyvauti edukacinėse programose, kad parodytų savo supratimą apie temą.

• Deliberatyvioji demokratija: Sokratas vertino atvirą dialogą ir racionalų diskursą. Diegiant deliberatyvinės demokratijos metodus, tokius kaip piliečių susirinkimai ar deliberatyvinės apklausos, galima sukurti erdves informuotoms diskusijoms, kuriose dalyviai turi galimybę mokytis iš ekspertų, keistis idėjomis ir bendrai priimti sprendimus, pagrįstus bendromis žiniomis.

• Skaidrumas ir atskaitomybė. Siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms ir demagogijai, turėtų būti sukurti skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmai. Tai apima informacijos šaltinių patikimumo užtikrinimą, faktų tikrinimo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimą bei politikų ir lyderių atsakingumą už savo pareiškimus ir veiksmus.

Svarbu pažymėti, kad šių idėjų įgyvendinimas praktikoje yra sudėtingas ir kelia etinių bei praktinių iššūkių. Norint rasti pusiausvyrą tarp kompetencijos ir įtraukumo, vengti elitizmo ir apsaugoti demokratines vertybes, tokias kaip vienodas atstovavimas ir asmens teisės, reikia atidžiai apsvarstyti. Nepaisant to, Sokrato idėjų įtraukimas gali prisidėti prie labiau informuotos ir brandesnės demokratijos mūsų visuomenėje.