BENDROJI RELIATYVUMO TEORIJA

Bendroji reliatyvumo teorija (1), kurią 1915 metų kovo 20 dieną paskelbė Albertas Einšteinas(2) apibrėžia gravitacijos sąvoką šiuolaikinėje fizikoje. Bendroji reliatyvumo teorija patobulino Niutono(3) visuotinės gravitacijos dėsnį, pateikdama vieningą gravitacijos, kaip geometrinės erdvės ir laiko savybės arba keturių dimensijų erdvėlaikio, apibūdinimą.

Bendrojo reliatyvumo teorija labai skyrėsi nuo to meto klasikinės fizikos teorijų apibudinančių laiką, erdvės geometriją.

Bendrosios reliatyvumo teorijos teiginiai buvo patvirtinti visais ligšioliniais stebėjimais ir eksperimentais. Nors Bendroji reliatyvumo teorija nėra vienintelė reliatyvistinė gravitacijos teorija, tačiau tai yra vienintelė teorija, atitinkanti eksperimentinius duomenis.

Bet ir dabar lieka neatsakytų klausimų, kurių svarbiausia yra tai, kaip bendrą reliatyvumą galima suderinti su kvantinės fizikos dėsniais, kad būtų sukurta išsami ir nuosekli kvantinės traukos teorija ir kaip gravitaciją galima suvienyti su trimis ne gravitacinėmis jėgomis - stipriomis, silpnomis ir elektromagnetinėmis jėgomis.

Einšteino teorija turi ir svarbių astrofizinių atradimų. Einšteinas numatė kad egzistuoja juodosios skylės - erdvės regionai, kuriuose erdvė ir laikas yra iškraipyti taip, kad niekas, net šviesa, negali pabėgti iš juodųjų skylių sukuriamo gravitacinio lauko.

Dabartyje gyvename perteklinės informacijos laikotarpyje, kai galima rasti dominančią informaciją internete, tik reikia tinkamai suformuluoti užklausą (klausimą) Google paieškos sistemoje. Tinkamai suformuluosi klausimą ir rasi internete reikiamą informaciją. Einšteinas savo laiku taip pat sugebėjo, atradęs reikšmingus ryšius tarp jau visuotinai žinomų/pripažintų faktų, užduoti sau fundamentalius klausimus ir rasti atsakymus, kurie iš esmės pakeitė mus supančios pasaulio sampratą. Einšteinas žavi būtent tuo: gebėjimu pamatyti reikšmingus ryšius ir užduoti esminius klausimus.

Ateityje internetinės informacijos paieškos sistemos dar labiau tobulės ir prisitaikys prie žmogaus ir bus dar lengviau ir paprasčiau rasti norimą informaciją. Nebereikės vargti bandant tinkamai suformuluoti klausimą. Einšteinas buvo išsišokėlis ir blogas mokinys. Manau, kad ateityje reikės keisti mokymo sistemą ir pradėti vaikus mokyti ieškoti. Ieškoti ryšių tarp įvairiausių įvykių ir uždavinėti paprastus, keistus, ir net beprotiškai atrodančius klausimus. Ir vienas iš trilijono užduotų klausimų vėl bus tiek reikšmingas, kad sukurs naują pasaulio pažinimo teoriją.