Gandrinės-šiltojo pusmečio pradžia

Kovo 25 d. Lietuvoje švenčiama gandro diena (arba Gandrinės, Blovieščiai (gera žinia)) (1). Tai yra lietuviška šventė skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Ar žinojote, kad jeigu gandras murzinas, tai reikia laukti lietaus. O jeigu jis baltas baltutėlis, tai bus giedra diena. Juk gali taip nutikti, kad pavasarinis viesulas ‘’prasieis”, ir mes liksime be elektros, be interneto, išsikrovusiu telefonu… O jeigu esi daržininkas ar šiaip jautrus orams, tai tau svarbu žinoti, ko tikėtis iš dangaus. Tuomet išlik ramus ir, palikęs trumpam namus be interneto, bėk į laukus ieškoti gandrų. Gal netgi niekur lėkti nereikės - gal pas kaimyną šita laimė lizdą susisukus. Tau tereikia galvą pakelti ir įvertinti gandrų baltumą:)

“Kovo 25-oji yra labai reikšminga mūsų tradicinio kalendoriaus data. Taigi gandro, šio mielo žmogaus įnamio, parskridimo iš tolimos kelionės šventė – Gandrinės! Gandrai skirtingose Lietuvos vietose ar tarmėse vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis. Tai nacionalinis mūsų paukštis, – Lietuvoje jų peri apie 13 tūkstančių porų, bene tankiausiai Europoje. Žiemojo gandrai neįtikėtinai toli, Afrikoje, pasiekdami Nilo aukštupius ar net pietinį žemyno galą. Mįslinga, kodėl jie į žiemavietes skrenda dviem keliais: dalis – per Egiptą, palei Nilą, kita – Atlanto pakrante. Ir kaip nepavargsta tokioje ilgoje kelionėje, kaip išsimaitina, kaip sugeba nepaklysti ir sugrįžti tiksliai į gimtinę?’’ (2)

Gandrinėmis prasideda šiltasis metų pusmetis. Kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais.

Man neteko sutikti žmogaus, kuris nesižavėtų gandrais, kuris nesidžiaugtų jų grįžimu į Lietuvą po šaltos žiemos. Juk tai nacionalinis Lietuvos paukštis, nešantis gerovę, laimę, teisingumą.

Ir senovėje, ir mūsų dienomis žmonės laukia gandrų. Tie namai, prie kurių gandrai susuka lizdą, atrodo ypatingi, o tuose namuose gyvenančius žmones įsivaizduoju ramius, mylinčius, gyvenančius santarvėj su Gamta.

Prietarais, ko gero, nelabai kas jau tiki... Nors kai kurie iš jų vis tik veikia sąmonę:) Dauguma trokšta po žiemos pirmąjį gandrą pamatyti skrendantį. Juk tai reiškia, kad metai bus įdomūs ir sėkmingi. Na, bet jeigu pamatysite gandrą tupintį, tai taip pat nereiškia nieko blogo. Tiesiog, metai bus ramesni :)

Senovėje žmonės per Gandrines nedirbdavo jokių sunkių darbų, ši šventė jiems buvo labai reikšminga.

Šiandien nesiūlau “mesti” visus darbus:) Juk ir dirbant galima švęsti:) Švęsti gyvenimo džiaugsmą kartu su paukščiais, medžiais, upeliais, pievomis… Švęsti kartu su Gamta. Nesusireikšminti ir nepamiršti, kad mes visi esam lygiaverčiai šios žemės gyventojai - ir žmonės, ir gandrai:) Juk visai nesvarbu, ar gandras skrenda, ar tupi, varlinėja ar kalena snapu. Svarbiausiai, kad grįžta, kad gyvena.

Su Gandrinėmis! :)

P.S. labai norėjau įkelti savo nuotrauką su gandrais… Kažkada vos sprando nenusisukau bandydama kuo aukščiau į liepužėlę įsliuogti ir gandrus lizde iš kuo arčiau nufotkinti… Kadangi šita nuotrauka iš interneto, tai turbūt niekam nekils klausimų, kodėl nerodau savosios.