Straipsnio klasifikavimas:
Rubrika: Dienos istorija
Straipsnio autorius:
Artūras Norvaišas
Straipsnio struktūra: 3 dalys
1 dalis. Faktinė informacija
2 dalis. Nuomonė
3 dalis. Subjektyvus ateities matymas
Nuotrauka Mariia Kamenska iš Pexels
Faktinė informacija.
“Baudžiauninkų išlaisvinimo diena” [1] , minima kasmet Kinijoje kovo 28 d. Tai yra šventė, kai oficialiai buvo patvirtintas Tibeto tapimas autonominiu Kinijos regionu.
1959 m. Kovo 28 d. Kinija paskelbė Tibeto vyriausybę neteisėta, kurios šerdis buvo Dalai Lamos lyderystė ir paskelbė, kad panaikina baudžiavą Tibete. Kaip atsvara “Baudžiauninkų išlaisvinimo dienai” yra paskelbta “Tibeto sukilimo diena”[2] kuri švenčiama kovo 10 d. pažymint Tibeto pasipriešinimą Kinijos okupacijai.
Nuomonė
Kai keliavau po Indiją, lankiausi Daramsaloje, miestelyje, kuris yra Indijos Himalajų prieigose. Miestelis garsus ir kaip XIV Dalai Lamos rezidencija. Dėl šios priežasties ir lankiausi Daramsaloje. Norėjau suprasti/pajausti, kaip ir kur gyvena Tibeto dvasinis lyderis. Tibeto ir Lietuvos istorijos man atrodo panašios. Abi šalys yra šalia galingų kaimynų, kurie pasitaikius progai gali mus pavergti. Lietuvai pavyko, ir dabar mes galime sakyti, kad patys esame atsakingi už savo valstybės kūrimą. Tibetas vis dar yra okupuotas Kinijos.
Dalai Lama lankėsi Lietuvoje keturis kartus, paskutiniai vizitai buvo 2013 ir 2018 metais. 2013 metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Dalai Lama tuo sukeldama Kinijos nepasitenkinimą. Tada džiaugiausi, kad Lietuva, kaip valstybė ir tauta turi vertybes ir jėgą/drąsą toms vertybėms apginti.
2018 metais Dalai Lamos prezidentė jau nepriėmė. Nepriėmė ir kiti mūsų valstybės vadovai. Nenorėjo pykdyti Kinijos, kad būtų galima pasirašyti sutartis, ir tada galėsime eksportuoti pieno miltelius bei konservus ir gerai gyventi. Sutartis su Kinija pasirašėme. Dalai Lama neišreiškė jokio nepasitenkinimo ar pykčio dėl tokio Lietuvos vadovų elgesio. Toks Dalai Lamos elgesys parodo Tibeto tautos vertybes ir drąsą tas vertybes ginti. Norvegija pademonstravo vertybes ir drąsą jas ginti, kai skyrė Nobelio taikos premiją Kinijos disidentui, ir Kinija supykusi atsisakė pirkti Norvegiškas lašišas.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios bandau suprasti, kas mes esame ta Lietuva. Jeigu spręsti tik pagal Lietuvos elgesį su Tibeto vadovu, tai mes esame tiesiog pelno siekiantis susivienijimas/organizacija, ir mūsų tikslas (ne vertybė) yra gerai gyventi.
Kinijos galia ir įtaka pasaulyje auga dėl šių matomų priežasčių:
Kinijos ekonominės galios didėjimas;
Kryptinga ir aktyvi Kinijos politika didinti įtaką įvairiuose pasaulio regionuose. Kaip pavyzdys Kinijos vykdoma “Diržo ir kelio iniciatyva”;
kitų didžiųjų pasaulio galių (JAV ir ES) pasyvesnis dalyvavimas globaliuose pasaulio reikaluose.
Subjektyvus ateities matymas
Labai noriu ir tikiuosi, kad kitos demokratinės didžiosios pasaulio galios pradės aktyviau veikti stabdant Kinijos įtakos plitimą, ir, kokiais 2050 metais, Kinija neturės galimybių nuo ko nors mus išgelbėti ir prisijungti Lietuvą.
https://en.wikipedia.org/wiki/Serfs_Emancipation_Day
https://en.wikipedia.org/wiki/Tibetan_Uprising_Day
2020.03.28