Paklausyti Bacho

Faktinė informacija

Johannas Sebastianas Bachas[1] (1685 m. - kovo 31 d. - 1750 m. - liepos 28 d.) vokiečių kompozitorius ir baroko laikotarpio muzikantas. Nuo XIX amžiaus Bacho atgimimo jis paprastai buvo laikomas vienu didžiausių visų laikų kompozitorių. Nors būdamas gyvas buvo žinomas tik Vokietijoje.Bachas praturtino nusistovėjusius vokiečių stilius įvaldydamas kontrapunktą, harmoninę ir motyvinę organizaciją bei pritaikydamas ritmus, formas ir faktūras iš užsienio, ypač iš Italijos ir Prancūzijos. Bacho kompozicijose yra šimtai šventų ir pasaulietiškų kantatų. Jis sukūrė lotynišką bažnytinę muziką, aistras, oratorijas ir motyvus. Jis dažnai priėmė liuteronų giesmes ne tik savo didesniais vokaliniais kūriniais, bet, pavyzdžiui, keturių dalių chorais ir šventomis dainomis. Jis daug rašė vargonams ir kitiems klavišiniams instrumentams. Visą XVIII amžių Bachas pirmiausia buvo vertinamas kaip vargonininkas.

Bachas sukūrė daugiau kaip 1000 įvairaus žanro kūrinių.

J.S.Bachas mirė nuo komplikacijų po akių operacijos būdamas 65 metų, 1750 m. Liepos 28 d.

Nuomonė

Nesu nei muzikos žinovė, nei kritikė...Bet muzika man yra labai svarbi, nesvarbu, kokio žanro ji yra. Klasikinę muziką ypač mėgstu klausyti piešiant, kuriant. Paskutiniu metu dažnai klausausi Bacho. Ir galvoju, koks keistai įdomus mūsų pasaulis… Šitas kompozitorius, o ir daugybė kitų - buvo žinomas tik savo tėvynėj. O po mirties kurį laiką ir visai užmirštas.

Mes dažnai pasvarstome, kodėl tiek daug menininkų gyvendami skurdo, badavo ir tik po mirties jų kūryba buvo įvertinta. Taip pat ir priežasčių prisigalvojame įvairiausių.

Sovietinėje mokykloje tikrai nebuvo labai vertinamas kūrybiškumas, originalumas.

O dabar? Šiandien tiek daug laisvės ir galimybių išreikšti save … Bet ar dabar kūrybingi žmonės yra vertinami, suprasti... Ar šiandien jų nevadina “trenktais” ar ‘’išsišokėliais”? Turbūt vadina.

O jeigu kūrybai, kūrybiškumui, menui pvz., mokyklose, būtų skiriama tiek dėmesio, kiek, sakykim, tiksliesiems mokslams - galbūt ir “trenktų” nebeliktų ir tas pats “popsas” būtų populiari, bet ne primityvi muzika. Dabar gi televizoriaus jau nebe jungiu, ogi net ir neturiu. Spėkit - kodėl? Neįdomu. Man neįdomu, nes pabodo žiūrėti į tuos pačius veidus, girdėti tas pačias dainas, klausyti pasakojimų apie gyvenimus ir išgyvenimus vėl gi tų pačių žmonių, kurie dainuoja, šoka …

Tikrai nenoriu nieko įžeisti, vertinti ar nuvertinti. Visi mes labai skirtingi. O aš rašau tik savo pamąstymus ir tik savo nuomonę, kuri “susidėliojo” šiandien - J.S.Bacho gimimo dieną.

Subjektyvus ateities matymas

Turbūt ne šiame savo gyvenime, turbūt ateityje…. Galbūt mūsų vaikai ar vaikų vaikų vaikai gyvens pasaulyje, kuriame nėra “klišių”, standartų, išankstinių vertinimų. Pasaulyje, kuriame kūrybiški žmonės nebus vadinami “trenktais” ar “kitokiais”, kur kūryba bus džiaugsmas visiems, ne tik “talentams”.

Pasaulyje, kuriame žmonės supras, kad gyventi kūrybiškai, tai reiškia gyventi gražiau, įdomiau, linksmiau ir , manau, netgi naudingiau - bet ir kur kas naudingiau - visomis prasmėmis.