Straipsnio klasifikavimas:
Rubrika: Dienos istorija
Straipsnio autorius:
Tapatybė patvirtinta
Pseudonimas: Viesulas
Straipsnio struktūra: 3 dalys
1 dalis. Faktinė informacija
2 dalis. Nuomonė
3 dalis. Subjektyvus ateities matymas
Nuotrauka iš Pexels
Faktinė informacija
Iki 1973 m. Mobilieji telefonai buvo įmontuoti bei naudojami tik automobiliuose ir kitose transporto priemonėse. O „Motorola“ buvo pirmoji įmonė, gaminanti delninį mobilųjį telefoną.
1973 m. Balandžio 3 d. „Motorola“ [1] ir vadovas Martinas Cooperis [2] pirmą kartą mobiliu telefonu ( iš rankinių abonentų įrangos) paskambino savo konkurentui dr. Joelui S. Engeliui iš „Bell Labs“. Daktaro Cooperio naudojamas rankinio telefono prototipas svėrė 1,1 kilogramo ir jo matmenys buvo 23 x 13 x 4,5 cm. Juo buvo galima kalbėti 30 minučių, o pakartotinis įkrovimas užtruko 10 valandų. Pirmieji tokie telefonai buvo vos nešiojami, palyginti su šiandieniniais kompaktiškais rankiniais prietaisais, ir jų naudojimas buvo nerangus. Pirmą kartą įgalinamosios mobiliųjų telefonų technologijos buvo sukurtos 1940-aisiais, tačiau tik 1980-ųjų viduryje jos tapo plačiai prieinamos.
Nuomonė
Prisimenu puikiai jausmą, kai tėtė kažkur iš Rusijos parvežė du žaislinius telefonus, sujungtus laidais. Jie buvo su baterijomis, o tuos laidus tėtė prailgino. Tada vieną aparatą nunešėm pas pusseseres, kitą turėjome pas močiutę ir taip galėjome džiaugtis pokalbiu. Na, kažkam teko stovėti prie keliuko, o pamačius mašiną, bėgti ir rėkti visa gerkle, kad jau negalima kalbėti, nes mašina važiuodama nutrauks laidus… Tai galėjo būti kokie 1975 ieji. Tada toli gražu ne kiekvienuose namuose buvo telefonas. Turėti telefoną namuose man atrodė gali tik išrinktieji. Tada netikėjau ir neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip.
Panašus jausmas išlikęs ir prisiminus mobiliųjų pradžią, 2000 - aisiais. Kai kurie “verslo žmonės” jau turėjo vadinamas plytas… O aš, radus draugės automobilyje dušo galvutę, bandžiau imituoti mobilųjį telefoną… Juokiamės dar ir šiandien tai prisiminę.
Dabar gi net senutė močiutė gyvendama pamiškėje su savo ožkytėmis, turi mobilų ir kaži, ar įvertina, kaip patogiai gali gyventi. Ne tik močiutė, mes visi į kažkada buvusį stebuklą žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką. Puiku, kad gyvename patogiau. Tik mane neramina kitka. Kodėl žmogui neužtenka turėti telefoną vieną ir tą patį, jeigu jis puikiai veikia. Kodėl telefonus keičiame lyg dantų šepetėlius… Gal ne taip vertiname… O gal vertybės pasikeitė…
Subjektyvus ateities matymas
Net nedrįstu pagalvoti, kiek daug gali žmogaus protas. Manau, akivaizdu, kad dabartinis mobilusis telefonas ateityje bus kažkuo, kas dabar yra stebuklas.
O aš norėčiau, kad įvyktų kitas stebuklas - ir mes visi norėtume MAŽIAU.
Juk mažiau dažnai būna daugiau.
https://en.wikipedia.org/wiki/Martin_Cooper_(inventor)
2020.04.03