Apie tuos, kurie negali pasiskųsti

Faktinė informacija

1866 m. Balandžio 10 d.įkurta Amerikos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija (ASPCA). Tai yra ne pelno siekianti organizacija, skirta užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais. Nuo pat jos įkūrimo organizacijos misija yra „numatyti veiksmingas priemones žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai JAV teritorijoje“ [1].

Gyvūnų teisės – iš įvairių etikos pozicijų grindžiama idėja, kuria pasisakoma už vienodą tapačių žmonių ir gyvūnų interesų vertinimą, dėl kurio pastariesiems būtų suteiktos pamatinės, jų poreikius atitinkančios, teisės. Vienas pagrindinių gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, gali jausti skausmą, turi emocijas, individualius poreikius, yra sąmoningi. Tai laikoma pakankama priežastimi juos vertinti kaip teises turinčias asmenybes, o ne kaip žmonių nuosavybę. Gyvūnų teisių praktinis pritaikymas reikalauja gyvūnų nenaudoti kaip priemonių tikslams pasiekti: neįkalinti, nežaloti, neišnaudoti, nežudyti; vietoje to siūlomos įvairios tiek žmonių poreikius patenkinančios, tiek gyvūnų naudojimo nereikalaujančios alternatyvos.

Nuomonė

….nemanau, kad kada nors išsitrins iš atminties momentas, kai būdami vaikai su broliu kaime suvalgėme sriubą, o po to sužinojome, kad valgėme savo mylimą draugą antiną Timą… Mums tai buvo , netgi dar dabar yra - tikrų tikriausia tragedija, anomalija, košmaras…. Žinoma, koks skirtumas - antis - draugas ar antis tiesiog naminis paukštis, dedantis kiaušinius… Beje buvo išvirtas todėl, kad nedėjo kiaušinių.

...nemanau, kad šuniui pririštam grandine prie jo buveinės, kuris nugyvena ne vienerius metus niekur neišėjęs iš savo “būdos teritorijos’’, kuris žiemą vasarą tenai pririštas, yra gerai... Gerai? Tokių šuniukų akyse visada matau kančią…...nemanau, kad įrengti miške žvėreliams šėryklas, atnešti pašaro ir laukti medžiotojų bokštelyje su taikikliu, kol jie pradės ėsti, yra garbinga, žmogiška, ‘’reikalinga” miškui.

......nemanau, kad liūtams, lamoms ar žirafoms labai smagu ir ramu keliauti kiaurai per Europą vagonėliuose tam, kad mūsų vaikučiai cirke pamatytų, kaip gražiai žvėreliai moka vykdyti žmogaus komandas.

…...nemanau, kad tokiais kiekiais, tokiais būdais “auginam mėsa” - tai būtinybė išgyventi žmogui…

Suprantu močiutę, kuri taip pati buvo auginama, taip išmoko gyventi ir kitaip net neįsivaizduoja. Ta močiutė - nuostabiai gera, mylinti ir tikrai nieko nenori skriausti. Tiesiog antis jai yra maistas, šuo - gyvuliukas, kuris turi loti ir perspėti, ‘’kai ateina vagis”. Vištos, karvės, kiaulės ir kiti - tai maistas. Žinau, kad ta močiutė tokio maisto valgė nedaug… Paršiuką pjovė du kartus per metus. Ir tą, ką papjovė, valgydavo metus.

Suprantu - visiems reikia gyventi. Vieniems parduoti, kitiems pirkti. Patogu gyventi, kai tokia galybė visko. Renkiesi, ką nori. Nori kiaulės galvą verdi...Nori vištos širdelių kilogramą troškini … Pamenu vaikystėj rijau viską. Ką davė, tą valgiau.

Dabar taip lengvai viskas nebesiryja… Ir širdutės, jaučiu, pastrigtų pakeliui į skrandį, nes smegenys primena, kiek vištų tam reikėjo...

Subjektyvus ateities matymas

Nežinau, ar įmanoma, kad mes, žmonės, nenaikintume gyvūnų, ar įmanoma, kad mes, žmonės, visiškai nevalgytume kitos gyvybės… Sunkiai įsivaizduoju.

Bet. Jei pamėgintume suprasti, kad gyvūnai, kaip ir visa, kas egzistuoja žemėje, yra tokia pati gamtos dalis, kaip ir žmogus - visi skirtingi, tačiau visi lygiaverčiai čia žemėje. Jei pamėgintume suprasti, kad gyvūnai nėra mūsų nuosavybė. Jei pamėgintume suprasti, kiek skausmo, kančių, kiek gyvybių sunaikiname patenkinti savo labai jau išaugusius poreikius… Jei pamėgintume mylėti. Mylėti ne taip kaip “savo augintinį” ar mylėti tiek, kiek mums patogu. Mylėti ne tik jį, mylėti ir tuos, kurie miškuose, laukuose, danguje… Noriu neįmanomo?...

O jeigu pamėgintume įsivaizduoti gyvenimą be JŲ...be gyvūnų?.. Na, bent kelias dienas… Būtų ne kas. O JIE be mūsų? ...

Ir vis tik tikiu, kad rasime kažkokį būdą, kažkokį kelią į aukštesnį lygmenį ir suprasime, kas mes esame ir kas aplinkui mus, ko ir kiek mums reikia, kad gyventi. Gyventi darnoj, meilėje ir taikoj su savimi, su žmonėmis, su gyvūnais ir visa gamta.

Žinau, kad esu nepataisoma optimistė, gal netgi idealistė…