TYRIMO MEDŽIAGA: KONTROLĖS ANALIZĖ. ORGANIZACIJOS IR TEISĖS AKTAI

Tyrimo sektorius

Tyrimo [1] metu nustatytos organizacijos veikiančios/atsakingos už tinkamą visuomenės informavimą:

• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Teisiškai įpareigota[7] koordinuoti Visuomenės informavimo politikos įgyvendinimą.

• Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas[3]. Visuomeninio transliuotojo veikla taip pat grindžiama Visuomenės informavimo įstatymu[2].

• Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti bei prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų bei atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti ir autorių teises internete ginanti institucija.

• Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Valstybės biudžetinė įstaiga, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu[2];

• Visuomenės informavimo etikos asociacija. Visuomenės informavimo etikos asociacijos siekis – užtikrinti profesinės etikos normų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje, ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus. Veikia vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu[5].

Tyrimo[1] metu nustatyti aktualūs teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas[2] - nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

• Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas[3] . Įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę;

• Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai[4]. Nustato Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos tikslus, uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą.

• Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas[5]. Šį kodeksą naudoja Visuomenės informavimo etikos asociacija.

• Lietuvos respublikos reklamos įstatymas[6]. Nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl įgaliojimų kultūros ministerijai suteikimo[7].Įgalioja Kultūros ministeriją koordinuoti valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą.