TYRIMO MEDŽIAGA: KONTROLĖS ANALIZĖ. TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ

Tyrimo sektorius

Tyrimo[1] metu atlikus Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę pateikiamos išvados/pastebėjimai:

• Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas[3] . Įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) teisinį statusą, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę;

  • Įstatymu nustatoma LRT veiklos gairės, tokios kaip "teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo";

  • Įstatymu nustatoma, kad LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė;

• Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai[4]. Nustato Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos tikslus, uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą.

  • Tarnyba turi užtikrinti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, ugdyti visuomenės pilietiškumą, kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus, kelti visuomenės teisinį sąmoningumą, žmogaus teisių suvokimą, puoselėti darnius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų santykius su visuomene, skatinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę.

  • Nuostatų 14 punkte 10 papunktys nustatyta, kad " Tarnyba turi, kas dveji metai rengti ir skelbti analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires (toliau - Analitinė apžvalga). Paskutinė Analitinė apžvalga[2] paskelbta 2020 03;

• Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas[5] (toliau - Kodeksas). Kodeksą naudoja Visuomenės informavimo etikos asociacija:

  • savireguliacinis teisės aktas;

  • Kodekso 4 straipsnis nustato " Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų".

  • Kodekso 5 straipsnis nustato "Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje ne- susijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais".

• Lietuvos respublikos reklamos įstatymas[6]. Nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

  • Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta "Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama".

Išvados:

• išnagrinėjus Reguliacinius ir Savireguliacinius teisės aktu nenustatyta reikšmingų nuostatų, kurios eliminituotų Tyrimo pradžioje nustatytus pažeidžiamumus. Tyrimo metu surasta Analitinė ataskaita[2], dar papildomai sukuria prielaidas nustatyti papildomą pažeidžiamumą - "Politikų baimė supykdyti/suerzinti žiniasklaidos savininkus".