VISUOMENĖS NUOMONĖS FORMAVIMAS IR SAVIRAIŠKOS LAISVĖ LIETUVOJE

1990 metų kovo 11 dieną (2), paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Prisimenu tą dieną. Buvo apniukusi ankstyvo pavasario diena. Diena atitiko jausmą, kurį patyriau sužinojęs apie pasirašytą aktą. Buvo aišku, kad deklaracija nesukuria laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, o tik paskelbia pasauliui žinią/norą/siekį būti laisvais, patiems spręsti ir nuspręsti, kas yra mums visiems gerai, o kas netinkama/nepriimtina.

Dar buvo 1991 sausio 13 diena (3), kuri manau yra tiek pat svarbi, kaip ir kovo 11 (2). Tačiau esminis įvykis, po kurio pajaučiau, kad Lietuva kaip valstybė vėl egzistuos, buvo 1991 rugpjūčio 19-22 dienomis vykęs pučas Maskvoje (1). Tik žlugus pučui Maskvoje, 1990 metų kovo 11 dienos (2) akto įgyvendinimas tapo realybe. Taigi realią nepriklausomybę, mes įgavome, tik po 1991 rugpjūčio 19-22 dienos įvykių Maskvoje (1).

Gerai prisimenu ir 1991 metų rugpjūčio 22 dieną (1), kai gaunamos žinios rodė, kad pučas galutinai patyrė pralaimėjimą. Buvo karšta vasaros pabaigos diena, o aš, eidamas Kauno Savanorių pr. jaučiau pakylėjimą, palengvėjimą ir palaimą. Jaučiau, kad pagaliau mes pradėsime gyventi kaip laisvi žmonės.

Dabar gyvename globalios ekonomikos sąlygomis, ir tai leidžia Lietuvos ekonomikai augti, o žmonėms gyventi kokybiškesnio gyvenimo sąlygomis. Tačiau ar dėl savo gyvenimo kokybės tam tikrų aspektų pagerinimo neaukojame savo vertybių susijusių su laisve? Šio klausimo aktualumą pastebėjau, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesusitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Nesusitikimo priežastis nebuvo viešai ir konkrečiai įvardinta, tačiau esu įsitikinęs, kad nenorėjome supykdyti Kinijos. Tai būtų buvę neparanku, nes norėjome daugiau, Lietuvoje gaminamų prekių, parduoti į Kinijos rinką, ir dėl šios priežasties dalis Lietuvos gyvena turtingiau. Bet tuomet kyla klausimas dėl mūsų vertybių. Ar laisvės troškimas vis dar yra mūsų dominuojanti vertybė?

Žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių, formuojančių mūsų supratimą apie vykstančius reiškinius. Žiniasklaida yra vienas pagrindinių demokratinės visuomenės saugotojų bei demokratinės ir laisvos visuomenės garantų, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius politinius, socialinius, ekonominius įvykius, atstovaujančiu piliečių interesams ir formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijų veiksmus.

Dabar gyvename globalios ir perteklinės informacijos pasaulyje. Patiriame įsivaizdavimą, kad turime ir gauname bet kokią mums norimą informaciją, o ji pateikiama mums tinkamu/suprantamu būdu. Tačiau ar pateikiama informacija visada yra tik tai, ką galime įvertinti tiesiogiai? Ar dažnai bandome patikrinti gaunamos informacijos patikimumą? Ar turime tinkamus įstatymus, kurie turėtų apsaugoti nuo dezinformacijos ir propagandos?

Klausimų ir neaiškumų daug. Praėjo 31 metai nuo 1990 metų kovo 11 dienos (2) ir dabar Lietuvos gatvėmis nevažinėja priešų tankai, bet ar galime būti tikri, kad matome visus pavojus ir grėsmes, kurie galėtų vėl sunaikinti mūsų laisvę ir nepriklausomybę? Pavojingiausios grėsmės yra tos, kurių nepastebime/nematome.

NORIME SUPRASTI, todėl VšĮ „E-forumas“ planuoja atlikti metodologinį (4) tyrimą „Visuomenės nuomonės formavimas ir saviraiškos laisvė Lietuvoje. Grėsmės, pažeidžiamumai, rizikos“.